Prezidentas Gitanas Nausėda toliau ragina Europą konfiskuoti užšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas ir naudoti jas atstatant nuo karo nuniokotą Ukrainą.
Valstybės vadovas po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen patikino, kad Lietuva darys viską, kad įtikintų visas Europos Sąjungos (ES) valstybes rasti sutarimą šiuo klausimu.
„Lietuva yra tvirta šalininkė to, kad Europa konfiskuotų įšaldytas Rusijos lėšas. (...) Mes kalbame apie katastrofinę žalą Ukrainoje, už kurią atsakinga yra Rusija: žmonių gyvybės, pastatai, transporto infrastruktūra ir t.t. Rusija turi už tai susimokėti, o mes ir toliau bandysime įtikinti skeptiškas Europos šalis, kad naudoti įšaldytas šalies agresorės lėšas yra teisingas pasirinkimas“, – pirmadienį Medininkuose žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Tuo metu U. von der Leyen akcentavo kitas priemones, kuriomis Europa įveiklina užšaldytas Rusijos lėšas ir padeda Ukrainai tvarkytis su karo sukeltais nuostoliais.
„Iš esmės, mes teigiamai vertiname Lietuvos siūlymą. Kaip žinote, mes dabar paimame netikėtą pelną (angl. windfall profits), kurį generuoja užšaldyti Rusijos aktyvai ir mes jį perduodame tiesiai Ukrainai, kad ji galėtų tobulinti gynybą arba daryti reikalingas rekonstrukcijas“, – žurnalistams Medininkuose pirmadienį sakė U. von der Leyen.
Pasak jos, minėtu būdu ES Ukrainai perdavė apie 3,7 mlrd. eurų ir ateityje šis skaičius nuolat augs. Tiesa, G. Nausėdos manymu, esamų užšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo mechanizmų neužtenka.
„Įveiklinti pelną, kurį tos lėšos uždirba, buvo gera idėja, bet jos neužtenka“, – tikino prezidentas.
EK pirmininkė užtikrino, kad yra svarstomi įvairiausi būdai, kaip dar įšaldyti šalies agresorės pinigai galėtų būti panaudoti, kad padėtų Ukrainai. Tiesa, apie visišką lėšų konfiskavimą ji neužsiminė.
„Mes taip pat galvojame apie kitus žingsnius ir tai, kaip būtų geriausia panaudoti įšaldytus resursus, nes vienas dalykas yra aiškus – Rusija yra agresorė ir ji turi atsakyti už tai, ką ji padarė ir turi susimokėti. Rusija turės susimokėti už padarytą žalą ir agresiją – tokiu principu veikiame. Todėl ieškome daugiau būdų, kaip dar galėtume panaudoti įšaldytas lėšas“, – sakė U. von der Leyen.
ELTA primena, kad ES yra įšaldžiusi apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų, kurių didžioji dalis laikoma „Euroclear“ depozitoriume Belgijoje.
Rugpjūtį 1,6 mlrd. eurų iš šių lėšų buvo panaudotos Ukrainai remti.
Tai buvo jau trečias palūkanų iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto pervedimas po 2024 m. liepą ir 2025 m. balandį atliktų mokėjimų. Jį sudaro pajamos, gautos per pirmąjį šių metų pusmetį.
Pinigai gaunami iš turto, įšaldyto pagal ES sankcijas, įvestas reaguojant į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje.