1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Lietuvos gyventojams nėra pagrindo nerimauti dėl rudenį vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“.
Pasak šalies vadovo, jų mastas bus kelis kartus mažesnis nei prieš ketverius metus. Be to, pažymi G. Nausėda, Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Suomijoje tuo pačiu metu treniruosis ir NATO pajėgos.
„Žmonėms nėra pagrindo nerimauti. Šitos pratybos nėra niekuo išskirtinės. Jos tiesiog atspindi bendrą agresyvią Rusijos Federacijos laikyseną, tačiau jos nėra nukreiptos į konflikto su NATO eskalavimą ir daugiau skirtos vidiniams tikslams arba vidiniams pasirengimui, – po trečiadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio kalbėjo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, rudenį turinčios vykti Rusijos ir Baltarusijos pratybos kiekybiškai bus kelis kartus menkesnės nei 2021 m. dėl Ukrainoje vykstančių karinių veiksmų ir sutelktų pajėgumų.
Be to, kaip pažymi G. Nausėda, tuo pačiu metu regione vyks ir NATO pratybos.
„Zapad“ pratybų organizavimas nėra kažkas tokio netikėto. Mums taip pat svarbu ir jų pobūdis – tai taip pat nėra kažko tokio netikėto. Taip, tos pratybos yra nukreiptos į galimą, potencialų konfliktą su Vakarais, algoritmas yra pagrįstas būtent šitokiu scenarijumi, tačiau pats pratybų mastas dėl suprantamų priežasčių, dėl Rusijos įsitraukimo į karą su Ukraina ir didelio kiekio technikos ir gyvosios jėgos atitraukimo fronte, tos pratybos pagal kiekybinius kriterijus bus gerokai, 2–3 kartus, menkesnės negu 2021 m“, – sakė prezidentas.
„Lygiagrečiai NATO įvairiais formatais: tiek nacionaliniu lygiu, tiek tarptautinėmis pratybomis, taip pat turės tam tikrą atsaką būtent tais mėnesiais (…). Čia, mūsų sąjungininkų teritorijoje – tiek Baltijos valstybėse, tiek Lenkijoje, Suomijoje“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį.
Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos.
Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
