G.Nausėda ragina Seimą priimti specialų įstatymą dėl poligonų: tikiuosi politinių partijų supratimo

„Esame numatę kartu su Aplinkos ministerijos pagalba keletą tokių vietų, kurios galėtų tikti poligonui. Tačiau tam, kad greitai pradėtume darbus, būtina, kad būtų sudaryta tam tikra tinkama teisinė bazė, kad mes galėtume vykdyti visus su žemės formavimu susijusius darbus sklandžiai“, – trečiadienį po Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams komentavo prezidentas.

„Tam reikalingas specialusis poligono įstatymas ir aš labai tikiuosi, kad šie darbai su rudens sesija prasidės ir bus greitai baigti. Tikiuosi, kad visos politinės partijos supras šio uždavinio svarbą ir reikšmę šalies gynybai ir kad tuos įstatymus gebėsime priimti per pakankamai trumpą terminą. Tada galėsime pradėti konkrečius darbus“, – tęsė šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, tarptautinė praktika rodo, jog nuo plano atsiradimo ir realaus poligono įgyvendinimo turi praeiti 3–4 metai.

„Jeigu tai bus ketveri metai, sutaps praktiškai beveik su mūsų siekiu 2030 m. turėti nacionalinę diviziją – pilnai parengtą ir su visais reikiamais pastiprinimais", – sakė jis.

D. Šakalienė: konkrečią vietą pirmiau sužinos vietos bendruomenės

Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad per keletą savaičių tikimasi fiziškai apžiūrėti ir įvertinti potencialias teritorijas poligonui.

„Su Aplinkos ministerija dirbanti bendra mūsų krašto apsaugos darbo grupė vertina potencialias teritorijas ir, gavus labai konkretų sąrašą, pradės fizinį jų įvertinimą. Nors paprastai jis būdavo daromas ne vieną mėnesį, tikimės jį padaryti per keletą savaičių ir iki rugsėjo mėnesio atnešti tiek reikalingus teisės aktus į Vyriausybę ir Seimą, tiek pateikti konkrečią informaciją dėl teritorijų, kuriose būtų siūlymai steigti poligonus“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Bet kuriuo atveju, sprendimas dėl konkrečių pasirinktų vietų bus paskelbtas tik prieš tai informavus vietos bendruomenes“, – pridūrė ji.

Prezidentas taip pat užsiminė apie būtiną dialogą su savivaldybėmis, kurioje atsiras karinis poligonas, su jų gyventojais.

„Svarbiausia, kad tai atitiktų mūsų aplinkosaugos reikalavimus, kad tai atitiktų, žinoma, vietos gyventojų interesus. Tai čia turbūt didžiausias darbas ir bus įtikinti savivaldą, kad galima gauti nemažai naudų, įgyvendinant poligonus, ir kad valstybė tikrai yra nusiteikusi geranoriškam dialogui su vietos bendruomenėmis“, – kalbėjo prezidentas.

Realūs yra tik 2–3 teritorijų variantai: nenorima geografinio oksimorono 

G. Nausėda pažymėjo, kad tinkamiausios teritorijos brigados dydžio poligonui būtų Šiaurės Rytų arba Pietų Lietuva.

„Lokacija – na, pageidavimas yra, kad šitos teritorijos būtų arti mūsų Šiaurės Rytų sienos arba Pietų sienos, t. y., artimos Suvalkų koridoriui. Tokių lokacijų yra, bet kartu su Aplinkos ministerija buvo pasiūlyti praktiškai 6 variantai. Tik dėl vienokių ar kitokių priežasčių labiau realūs yra 2–3“, – sakė jis.

„Dėl to dabar artimiausiu metu jau turėtų būti labai konkrečiai žiūrima, kaip suformuoti ne šiaip teritoriją, kuri pagal kvadratinių kilometrų skaičių atitiktų reikalavimus, bet kad ir ta teritorijos forma būtų priimtina. Kad nebūtų geografinis oksimoronas, kuris nelabai leidžia efektyviai tas pratybas įgyvendinti“, – pridūrė šalies vadovas.

Kaip jau buvo skelbta, Aplinkos ministerija šią savaitę ketina nurodyti tris galimas teritorijas naujam kariniui poligonui.

„Aplinkos ministerija iki birželio 20 d. yra įsipareigojusi mums duoti tris teritorijas, kurios geriausiai atitinka karinį patarimą ir realias galimybes“, – trečiadienį ryte žurnalistams nurodė krašto apsaugos ministrė.

Pasak jos, ministerija tris teritorijas nurodys atsižvelgdama į esamus Lietuvos įstatymus dėl privačių nuosavybių ir aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau, pažymėjo D. Šakalienė, bus reikalinga fizinė apžiūra įsitikinti, ar tos teritorijos iš tiesų atitiktų karinius poreikius.

ELTA primena, kad kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras dar kovo pradžioje pareiškė, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietų Lietuvoje. D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.

Naujas karinis poligonas, tikina institucijos, reikalingas norint atliepti augantį šauktinių ir sąjungininkų pajėgų skaičių bei naujus gynybinės techikos įsigijimus.