Pasirodžius naujam žurnalistiniam tyrimui, kuriame keliami klausimai apie premjero verslo ryšius, pats ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikina – paviešinta informacija tėra samprotavimai. Politikas pažymi, kad nei jis, nei jo artimieji negavo jokios naudos iš anksčiau vystytos ir bankrutavusios bendrovės „Sagerta“, kuriai, kaip teigiama tyrime, paskolas teikė verslininko Darijaus Vilčinsko atstovaujama įmonė „Uni Trading“.
„Klausimų (tyrime – ELTA) daug nemačiau, aš mačiau tiktai tam tikrus samprotavimus, nuomonę – ganėtinai užtikrintą nuomonę nepaisant to, kad buvo pateikti atsakymai raštu į užduotus klausimus“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
„Iš UAB „Sagerta“ aš nesu gavęs jokios naudos, jokia forma – nei aš, nei mano artimieji“, – tvirtino jis.
Klausiamas, kaip paaiškintų tai, kad pelno nenešančiai įmonei „Sagerta“ D. Vilčinsko atstovaujama bendrovė teikė šimtatūkstantines paskolas, G. Paluckas teigė – viskas vyko pagal logišką verslo planą. Be to, politikas nurodė, kad investuoti į „Sagertą“ ir jos kurtą produktą jį pakvietė pats D. Vilčinskas. Pastarąjį politikas įvardijo šeimos draugu.
„Elementariai – tai yra verslo projektas, kuris turėjo logišką verslo planą, verslo planas patyrė rinkos išbandymus ir atitinkamai investuotos sumos, už kurias buvo sukurtos tiek programėlės, tiek batimetriniai žemėlapiai nesulaukė rinkos palaikymo – vartotojai nenorėjo už juos mokėti. Ir iš esmės verslo planas baigėsi bankrotu“, – nurodė premjeras.
„Aš buvau pakviestas įgyvendinti gražią idėją – t. y., sukurti batimetrinių žemėlapių nuomos sistemą. (...) Mane pakvietė Darijus Vilčinskas įgyvendinti šį projektą“, – pažymėjo jis.
Tiesa, buvo skelbiama, kad nuo 2013 m., kai G. Paluckas įsigijo „Sagertą“, kurį laiką jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir direktorius. Vėliau, 2015 m. keičiantis įmonės struktūrai, tarp akcininkų atsirado ir minėta „Uni Trading“.
Tikina, kad sąsajos su sankcionuotais Baltarusijos asmenimis laužiamos iš piršto
Premjeras G. Paluckas taip pat tikino, jog sekmadienį publikuotame tyrime minimos jo buvusių verslo partnerių sąsajos su sankcionuotais Baltarusijos verslininkais yra laužtos iš piršto.
Jis pažymi, kad paskolą „Sagertai“ suteikusi bendrovė „Uni Trading“, kuriai tuomet atstovavo D. Vilčinskas, jam taip pat nekėlė jokių abejonių.
„Tai yra spekuliacijos – kas ten su kuo yra susijęs aš nežinau ir negaliu žinoti. Investuotojas ir paskolos davėjas yra „Uni Trading“, tuo metu atstovaujamas D. Vilčinsko. Man jokių abejonių tikrai nekėlė“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Papildomi klausimai, kas yra kažkokie gilesni naudos gavėjai, arba net sąsajos su Baltarusijos sankcionuotais asmenimis yra tiesiog laužimas iš piršto“, – akcentavo jis.
Neatsimena, ar butą pirkti pasiūlė D. Vilčinskas, ar rado pasiūlymą skelbimuose
Paviešintoje informacijoje taip pat skelbiama, kad 2012 m. G. Paluckas iš D. Vilčinsko vadovaujamos įmonės „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo 127 kv. m. ploto apartamentus Verkių regioninio parko teritorijoje, Trinapolio gatvėje.
Premjeras tvirtina būstą įsigijęs iš asmeninių ir skolintų lėšų. Tuo metu kaip surado butą – ar per skelbimus, ar pasiūlius D. Vilčinskui – politikas tikina neprisimenantis.
„Būstą įsigijau iš asmeninių irs skolintų lėšų – taip pat esu į tą atsakęs. Ir visi šitie dalykai yra deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka“, – aiškino G. Paluckas.
„Dėl buto paieškų – aš dabar visų detalių negaliu prisiminti, bet iš tikrųjų tuo metu vystomas projektas ir pardavinėjami butai buvo rinkoje, buvo oficialūs skelbimai. Todėl ar man pasiūlė, ar aš savo ruožtu per skelbimus radau ir tada įsigijau būstą – aš dabar šitų aplinkybių tikrai neprisimenu“, – dėstė jis.
Nematė poreikio nusišalinti nuo sprendimų dėl Profsąjungų rūmų
Kaip skelbta, G. Paluckui dar dirbant Vilniaus vicemeru, 2018 m. vasarą sostinės savivaldybės taryba sprendė, ar bankrutuojančiai su D. Vilčinsku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ išmokėti 5,9 mln. eurų už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
Nepaisant sąsajų su D. Vilčinsku, tuometis vicemeras G. Paluckas nenusišalino nuo sprendimo dėl Profsąjungų rūmų, taip pat apie ryšius su verslininku nebuvo informavęs ir tuometinio mero Remigijaus Šimašiaus – tai patvirtino pats buvęs meras.
„Jeigu aš neklystu, nuo 2016 m. ponas Vilčinskas niekaip nevaldė Profsąjungų rūmų ir ta informacija buvo pateikta interneto tyrinėtojams. Todėl nematau jokios priežasties nusišalinti nuo minėtų sprendimų priėmimo“, – pirmadienį Seime aiškinosi premjeras.
Tyrimą vadina pritemptu
Apskritai vertindamas paviešintą informaciją, G. Paluckas teigė, kad ši yra pritempta.
„Ši dėmesio ekonomika, kai mėginama bet kokiu pretekstu išgalvoti ir pritempti įvairiausias insinuacijas, kurios prie viso to dar ir generuoja pajamas – aš manau, kad tai labai prasta praktika“, – kalbėjo jis.
„Tęsiamos insinuacijos ir samprotavimai. Tai yra pritemti vertinimai ir pritempti samprotavimai apie kažkokias gautas naudas“, – tikino jis, kartodamas, kad iš „Sagertos“ negavo jokios naudos.
Mano, kad turi pasitikėjimą Seime
Opozicijai užsimenant apie interpeliacijos galimybę, pats Vyriausybės vadovas sako turintis Seimo pasitikėjimą.
„Aš opozicija nepasitikiu lygiai taip pat, kaip jie manimi nepasitiki, o pasitikėjimą Seime aš turiu“, – dėstė G. Paluckas.
Kaip skelbta anksčiau, pasitikrinti pasitikėjimą parlamente jį ragino liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, apie interpeliaciją kalbėjo ir konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
Ketina aptarti susiklosčiusią situaciją su prezidentu
G. Paluckas teigė dar nesikalbėjęs su prezidentu Gitanu Nausėda apie paviešintą informaciją ir keliamus klausimus. Tačiau politikas tikino tai padarysiantis.
„Aptarsime, be abejo“, – sakė jis.
Premjeras su prezidentu yra kalbėjęs apie dar gegužės pabaigoje paskelbtą tyrimą, kai jam priklausanti įmonė „Garnis“ iš nacionalinio plėtros banko ILTE gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą. Tuo metu šalies vadovas patarė G. Paluckui kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Dalis opozicijos, reaguodami į antrąją tyrimo dalį, teigė, jog laukia G. Nausėdos vertinimo.
ELTA primena, kad pasirodžiusioje informacijoje apie premjero Gintauto Palucko verslus keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.
2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.
Informacija parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
ELTA primena, kad paviešintoje informacijoje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).