1 nuotr.Anksčiau apie poreikį gerinti santykius su Pekinu kalbėjęs premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas diplomatiniu lygiu – nevyksta. Pasak jo, Vilnius neturi planų atsiprašyti Pekino už savo poziciją Taivano atžvilgiu.
„Tarp Vyriausybių ar diplomatiniu lygiu toks bendradarbiavimas (su Kinija dėl santykių gerinimo – ELTA) nevyksta“, – žurnalistams Vilniuje teigė G. Paluckas.
Penktadienį pristatydamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigė, kad Kinija niekada neatleistų Lietuvai dėl sprendimų Taivano atžvilgiu. Pasak jo, jeigu Vilnius atsiprašytų ir nusižemintų Kinijai, tai būtų didelė šalies užsienio politikos nesėkmė.
Reaguodamas į tokius teiginius G. Paluckas pabrėžia, kad Lietuva nesiruošia atsiprašinėti Kinijos. Visgi, jis laikosi savo pozicijos, kad Pekinui atsiuntus savo ambasadorių, Vilnius taip pat deleguotų diplomatinį atstovą į Pekiną.
„Mūsų santykiai iš Europos Sąjungos (ES) konteksto niekaip neiškrenta. Niekada nesakiau, kad mes esame pasiruošę ką nors aukoti. Bet jeigu Pekinas atsiųs savo diplomatinį atstovą, ambasadorių pas mus – mes nusiųsime pas juos. Toks yra tikslas ir tai niekaip nelemia, kad ruošiamės kažką aukoti“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Išgirskite VSD direktoriaus poziciją: jeigu mes aukotume, jeigu mes kažką tai darytume, darytume nuolaidas, atsiprašytume ir panašiai. Niekas to tikrai nesiruošia daryti, bet jeigu atsiųs ambasadorių – mes nusiųsime savo“, – akcentavo premjeras.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
