1 nuotr.Jau anksčiau apie galimybes atnaujinti diplomatinius santykius su Kinija kalbėjęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu iškrenta iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių konteksto. Nors, politiko nuomone, galima diskutuoti, kaip aktyviai reikėtų palaikyti dvišalius ryšius su Kinija, ministras pirmininkas leidžia suprasti, jog neturėti normalaus diplomatinio kontakto nėra gerai.
Taip jis teigė paklaustas apie Ispanijos premjero Pedro Sanchezo vizitą Kinijoje. G. Paluckas nurodė, jog Ispanijos kolegos kelionė jam nekelia jokių klausimų.
„Tiesą pasakius, nekelia jokių klausimų (toks vizitas – ELTA), nes tai yra Europos Sąjungos bendroji politika. Ir labiau Lietuvos politika Europos Sąjungos politikos kontekste kelia klausimų, nes mes net neturime normalių diplomatinių santykių. Tuo tarpu visi aplinkui – estai, latviai, lenkai, jau nekalbant apie ispanus – tuos santykius turi“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė G. Paluckas.
„Kam tie santykiai reikalingi – čia, kaip sakyt, jau kitas klausimas, kiek aktyviai ar intensyviai tas bendradarbiavimas turi tęstis, sakykime, saugumo srityje ar ekonomikos srityje. Tai yra komplikuoti diplomatijos santykiai. Bet neturėti jokių diplomatinių santykių – va čia tai mes tikrai iškrentame tiek iš Ispanijos, tiek iš Europos Sąjungos konteksto“, – apibendrino G. Paluckas.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
