1 nuotr.Premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis šalies ūkininkų iniciatyvą ketvirtadienį prie Seimo surengti piketą dėl naujosios valdžios planuojamos mokesčių reformos. Visgi, pažymi jis, žemės ūkio sektoriui jau padaryta nemažai išlygų.
„Žemdirbiai tikrai nesipiktina. Pirmiausia jie išreiškia savo poziciją ir tai daro labai konstruktyviai tiek teikiamų siūlymų pavidalu, tiek tam tikra demokratine forma – piketu. Senokai nesimatėme ir nematėme traktorių Vilniuje. Dar kartą tai padarysime“, – pirmadienį žurnalistams parlamente teigė G. Paluckas.
„Manau, kad vis tik mokesčius turi mokėti visi. Žemės ūkio sektoriui yra padaryta tikrai labai nemažai išlygų, yra priimti tam tikri kompromisiniai sprendimai, kuriuos realizuosime ir kitų įstatymų rėmuose. (...) Tačiau, pats piketas, manau, yra normali, demokratinė saviraiškos forma“, – tvirtino jis.
Žemdirbiams reiškiant nuogąstavimus, esą juos atstovaujantis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas nebuvo išgirstas, Vyriausybės vadovas pažymi – pastarasis nėra Seimo narys, todėl atskirų siūlymų registruoti negali.
„Žemės ūkio ministras yra Vyriausybės narys ir Vyriausybė jau yra pateikusi savo matymą. Tuo tarpu žemės ūkio ministras nėra Seimo narys, todėl jis negali registruoti jokių atskirų siūlymų“, – sakė G. Paluckas.
Taip pat, ministras pirmininkas pabrėžia, kad pasipiktinimas mokesčių pertvarka yra visiškai normali praktika ne tik Lietuvoje. Anot jo, dar nė vieni pakeitimai nebuvo sutikti „su rožėmis ir šypsenomis“. Tačiau, atkreipia dėmesį G. Paluckas, dalis visuomenės rinkosi iškraipyti Vyriausybės informaciją ir pagrindinis siekis mokestiniais pakeitimais surinkti daugiau pinigų šalies gynybai liko pamirštas.
„Žinutė buvo labai aiškiai išsakyta, kad iš papildomų mokesčių sukauptos lėšos, apie 550–560 mln. eurų, praktiškai visa suma keliauja į gynybą. Dėl kažkokių priežasčių kai kurios visuomenės grupės rinkosi išskaidyti tą žinutę, ją transformuoti ir pasakyti, kad pinigai bus išmėtyti, pravalgyti ar išleisti kitoms reikmėms“, – kalbėjo Vyriasuybės vadovas.
„Reikia daugiau pasitikėjimo vieni kitais, daugiau pasitikėjimo valstybe ir institucijomis. Jeigu sakome, kad silpniausių ekonomiškai žmonių ši mokesčių reforma nepalies, tai taip ir yra, jeigu sakome, kad verslo konkurencingumo iš esmės tai nesumažins, tai taip ir yra. Tai yra Vyriausybės atsakomybė“, – pasitikėti ragino jis.
Ketvirtadienį prie Seimo kritiškai naująją valdžios planuojamą mokesčių reformą vertinantys ūkininkai surengs piketą. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacija, protestas inicijuojamas parlamentui ketinant priimti įstatymus, ignoruojant ūkininkų pateiktas pastabas.
ELTA primena, kad neeiliniame posėdyje pirmadienį Seimas pradės svarstyti Vyriausybės siūlomus gyventojų pajamų apmokestinimo, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčius.
Finansų ministerija siūlo didinti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą – bendroms metinėms pajamoms taikyti 20, 25 ir 32 proc. dydžio tarifus, kurie priklausytų nuo to, kiek metinių vidutinių darbo užmokesčių žmogus uždirba.
Į šią sumą būtų įskaičiuotos ir pajamos iš individualios veiklos – progresiniai tarifai būtų pradedami taikyti, jai per metus siekiant daugiau nei 42,5 tūkst. eurų.
Tačiau Seimo K. Mažeika siūlė ūkininkams taikyti mokesčio lengvatas – iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU – 20 proc.
Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas šią iniciatyvą pirmadienio posėdyje atmetė.
