Keliolika metų finansų krizės krečiama Graikija praneša apie atsigaunančią ekonomiką – šalies premjeras paskelbė apie įvedamas 1,7 mlrd. eurų vertės mokesčių lengvatų priemones ir nurodė, kad Graikija jau turi geresnes obligacijų rinkos sąlygas nei Prancūzija.
Šią žinią Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė šeštadienio vakarą, atidarydamas svarbiausią šalies ekonomikos parodoje Salonikuose.
Savo kalboje vyriausybės vadovas akcentavo mažėjantį nedarbo lygį, augančias investicijas ir pagerėjusią fiskalinę padėtį. Jis taip pat pareiškė, kad ženkliai sumažėjo valstybės biudžeto deficitas.
„Krizę patyrusi šalis dabar demonstruoja vieną iš didžiausių ekonomikos augimo tempų Europoje“, – sakė K. Mitsotakis.
Nedarbas sumažėjo iki vos 8 proc. – tai ryškus kontrastas su didžiausios finansų krizės laikotarpiu, kai jis siekė 28 proc., o jaunimo nedarbas sudarė 60 proc.
Graikija balansavo ant bankroto ribos nuo 2010-ųkų ir rizikavo būti išmesta iš euro zonos. Šalis išgyveno krizę tik tarptautinės pagalbos dėka.
Paskutinė šalies taikyta taupymo ir reformų programa baigėsi 2018 m. Tačiau Graikija vis dar turi didžiausią valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį Europos Sąjungoje – daugiau nei 150 proc.
Palankios obligacijų palūkanų normos
Visgi ES kontekste Graikija šiuo metu atrodo palyginti gerai. K. Mitsotakis simboliškai paminėjo palūkanų normų skirtumą su Prancūzija: 2015 m. Graikijai teko skolintis 9,18 proc. palūkanomis, o Prancūzijos vyriausybės obligacijų palūkanos buvo 1,16 proc.
Šiandien Graikijos 10 metų trukmės obligacijų palūkanos yra 3,33 proc., mažiau nei Prancūzijos – 3,44 proc.
Esant stabiliai fiskalinei valstybės situacijai, K. Mitsotakis paskelbė tikslingas pagalbos priemones: šeimos su vaikais mokės žymiai mažesnius pajamų mokesčius, o daugeliu atvejų jų visai nemokės. Nuo pajamų mokesčio taip pat bus visiškai atleisti jaunuoliai iki 25 m., kurių pajamos neviršija 20 tūkst. eurų.