Grikšas pozityviai vertina premjerės sprendimą dėl gynybos pramonės: ministerija turi visas kompetencijas

„Vertinu pozityviai. (...) EIM yra atsakinga už Lietuvos konkurencingumo politiką – tai reiškia ir už pramonės skatinimą, verslumo plėtrą, eksporto iniciatyvas ir kitus verslumo dalykus. Gynybos pramonė, nors ir turi tam tikrų specifinių dedamųjų, ji vis tiek yra pramonė, kuri veikia pagal verslo principus. Jai aktualu ir inovacijos, įsiliejimas į eksporto bei NATO tiekimo grandines, kurti bendrus projektus su partnerėmis valstybėmis“, – antradienį LRT radijuje kalbėjo E. Grikšas.

„Kompetencijos jau yra EIM ir jai pavaldžiose agentūrose“, – teigė jis.

Tokiomis kompetentingomis agentūromis ekonomikos ir inovacijų ministras įvardijo tiesioginių užsienio bei vietinių investicijų plėtros agentūrą „Investuok Lietuvoje“ bei „Inovacijų agentūrą“.

„Turime dvi pagrindines agentūras – „Investuok Lietuvoje“, kuri atsakinga už investicijų pritraukimą, įskaitant gynybos investuotojus, kaip „Rheinmetall“. Dabar turime diskusijas su 12 potencialių investuotojų, kurių didelė dalis yra iš gynybos sektoriaus. Kita yra „Inovacijų agentūra“, kurioje ir taip jau vyko veiklos susijusios su gynybos pramonės skatinimu – inovaciniai čekiai, kurie skirti verslo ir mokslo bendradarbiavimui bei inovacijų kūrimui, yra ir tam tikros ILTE priemonės, kurios skirtos apyvartiniam kapitalui, kaip „MILInvest“. Dirbome su pirmu, dabar dirbame su antro to paties pavadinimo fondo formavimu“, – dėstė E. Grikšas.

Pabrėžė, kad KAM vaidmuo gynybos pramonėje – itin svarbus

Nors ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pirmadienį pasakė, kad atsakomybė už gynybos pramonę perims EIM ir Finansų ministerija, E. Grikšas tikina, kad šiuo metu prie sektoriaus politikos pagal įstatymą dar prisidedanti Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra itin svarbus veikėjas, kadangi ji turi nuspręsti, ko šalies gynybai reikia.

„Svarbu, kad vietinė gynybos pramonė atlieptų mūsų šalies poreikius – ginklavimuisi, kariuomenės aprūpinimui – čia KAM svarbus yra ypatingai svarbus, kaip dalyvaujančios institucijos, kuri pateikia poreikius. Mes, EIM, žiūrime plačiau į pramonės ir verslumo skatinimą, siekiant užtikrinti konkurencingumą – eksporto iniciatyvos, inovacijų diegimas ir apskritai, kad Lietuvoje kurtųsi startuoliai, naujos įmonės ir ateitų užsienio investuotojai“, – aiškino ministras.

Jis patikino, kad jau yra pasiektas susitarimas dėl to, kaip EIM pavaldžios agentūros bendradarbiaus su KAM ir šalies kariuomene, priimant sprendimus dėl to, į ką turi susitelkti Lietuvos gynybos pramonė.

„Jau turime susitarimą tarp Inovacijų agentūros, Gynybos resursų agentūros ir Lietuvos kariuomenės, kiek tai susiję su gynybos pramonės skatinimu. Pavyzdžiui, gynybos inovaciniai čekiai – LK ir KAM suformuoja poreikius ir su jais ateina. Ar tai būtų dronai, antidroninės sistemos ar sprogmenys – „Inovacijų agentūra“, pažinodama ekosistemą ir žinodama Lietuvos gamybinius pajėgumus dirba, siekdama poreikius atliepti“, – kalbėjo E. Grikšas.

Viešojoje erdvėje verdant diskusijoms dėl to, ar Lietuvos gynybai biudžete numatyti 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) bus naudojami dvigubos paskirties ar infrastruktūros projektams, E. Grikšas atmeta, kad dalis KAM asignavimų galėtų kažkaip atitekti jo vadovaujamai ministerijai.

„Jeigu kalbate apie tuos 5,38 proc. gynybai, tai tikrai ne. Tai yra įsigijimams, saugumui užtikrinimui ir yra išskirtinai KAM biudžete. Mano minėtos veiklos gynybos pramonės skatinimui buvo vykdomos iš Inovacijų agentūros asignavimų, iš „Investuok Lietuvoje“. Apie tai (KAM asignavimų „atgnybimą“ – ELTA) nėra kalbos“, – tikino ministras.

ELTA primena, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų. 

Dalį šių asignavimų sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos – kitais metais ši suma sieks 700,3 mln. eurų.

Šis papildomas gynybos finansavimo instrumentas Seime patvirtintas pernai – į fondą nukreipiamos pajamos iš dalies pelno mokesčio, akcizų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei iki šių metų pabaigos galiojančio bankų solidarumo mokesčio.

Šiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.