EIM žada 30 proc. naujų investicijų nukreipti į regionus

„Pasaulis išgyvena naują konkurencingumo etapą – lenktynes dėl investicijų, talentų, inovacijų ir gebėjimo prisitaikyti. Šie pokyčiai apima visą ekonomiką – nuo pramonės iki paslaugų sektoriaus, nuo darbo rinkos iki tiekimo grandinių. Privalome į tai reaguoti, nes kitaip rizikuojame likti paraštėse. „3i“ planas – mūsų atsakas į šiuos iššūkius“, – pranešime spaudai cituojamas E. Grikšas.

Kaip rašo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), planas jungia tris strategines kryptis – inovacijas, investicijas ir modernias institucijas. Jo tikslas – kad iki 2030 metų kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę.

„Planas padės Lietuvai išlikti konkurencingai sparčiai besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje: investuodami į inovacijas kursime aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, stiprindami regionus mažinsime atotrūkį tarp sostinės ir regionų, o modernizuodami institucijas – sukursime aplinką, kurioje valstybė tampa partneriu, o ne kliūtimi verslui”, – teigia EIM vadovas.

Kaip rašo ministerija, investicijų srityje bus siekiama, kad ekonomikos augimas pasiektų visus Lietuvos miestus, o ne mažiau 30 proc. investicijų būtų nukreipta į regionus. Šiam tikslui pasiekti žadama vystyti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramonės parkų teritorijas, stiprinti regioninius inovacijų centrus bei modernizuoti tradicinę pramonę.

Ministerija ketina vykdyti nuolatinę mokesčių įtakos verslui stebėseną ir teikti siūlymus dėl mokestinių lengvatų, atliepiant kylančius ekonomikos iššūkius.

EIM žada dėmesį skirti aukštos pridėtinės vertės užsienio investicijoms ir žaliosios pramonės augimui. Ministerija teigia siekianti, kad naujos investicijos kurtų tvarią gamybą – nuo žiedinės ekonomikos sprendimų iki išteklių efektyvumo technologijų.

Planas taip pat numato priemones talentų išlaikymui ir kompetencijų stiprinimui – talentų ekosistemos reglamentavimą ir lanksčią perkvalifikavimo sistemą, leidžiančią greitai reaguoti į darbo rinkos poreikius, aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo ir diasporos sugrįžimo paskatinimą.

Inovacijų srityje tuo metu ketinama stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimas, diegti mokestines paskatas inovacijoms, plėsti startuolių ir dirbtinio intelekto ekosistemą. Iki 2030 m. planuojama, kad išlaidos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI) padvigubės iki 2 proc. BVP, o darbo našumas pasieks 90 proc. Europos Sąjungos vidurkio. 

Vienas iš kertinių žingsnių, EIM vertinimu – pirmojo nacionalinio dirbtinio intelekto centro „LitAI“ steigimas. Teigiama, kad šis centras taps pagrindu dirbtinio intelekto technologijų vystymui ir taikymui tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

Taip pat žadama vystyti vadinamus proveržio sektorius – informacines technologijas, biotechnologijas, mikroelektroniką, švariąją energetiką ir gynybos pramonę. Siekiama, kad gyvybės mokslų sektorius iki 2030 m. išaugtų nuo 2,2 proc. iki 5 proc. BVP, o informacinių ir ryšių technologijų pramonė – nuo 3,4 proc. iki 5,1 proc.

Plano dalis susijusi su institucijomis numato jų modernizavimą. EIM ketina inicijuoti greitos, į partnerystę su verslu orientuotos valdymo sistemos kūrimą.

Ministerija užsibrėžė tikslą, kad iki 2027 m. administracinė našta verslui sumažėtų 35 proc., o paslaugų greitis padidėtų dvigubai. Tam bus įdiegtas „Once Only“ sistemos principas, leidžiantis įmonėms ir gyventojams visus procesus tvarkyti vienoje vietoje.

Taip pat planuojama skatinti GovTech sprendimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus, kurie leis viešajam sektoriui tapti technologijų diegimo lyderiu. Institucijoms bus nustatyti aiškūs atsakomybės centrai, kad investuotojų klausimai būtų sprendžiami greitai ir koordinuotai.

Primename, kad rugsėjo pradžioje E. Grikšas, kuris iki tol dirbo viceministru, EIM vadovo poziciją perėmė iš Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Luko Savicko.