Į krašto apsaugos ministrus siūlomas Kaunas: tikiuosi, pavyko išsklaidyti prezidento abejones

„Susitikimas buvo konstruktyvus. Tikiuosi, kad pavyko atsakyti į įvairius klausimus, kurių tikrai buvo nemažai, ir išsklaidyti visas prezidento buvusias abejones. Išdėsčiau savo prioritetus, savo matymą, savo viziją“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams teigė R. Kaunas.

„Be abejo, vienas iš klausimų buvo patirties klausimas. Tikiuosi, kad man pavyko prasklaidyti tas abejones. Esu jau ir viešojoje erdvėje ne kartą minėjęs, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) (dirbau – ELTA) taip, tik pusantro mėnesio, tačiau didesnis gyvenimo laikotarpis, visgi, buvo informacinių technologijų komandos formavime (...). Šalia turint kvalifikuotus, konkrečios srities specialistus, kiekvienas vadovas geba priimti reikiamus ir teisingus sprendimus su tų specialistų patarimais“, – dėstė jis. 

Svarstydamas, kodėl jo kandidatūra buvo pasiūlyta, R. Kaunas tikino, jog jis turi šiam darbui reikalingų techninių, inžinerinių žinių. Visgi, kandidatas patikino į krašto apsaugos ministro poziciją nesiveržiantis.

„Tai, kad mano pavardė minima, tai dar nereiškia, kad aš labai noriu būti krašto apsaugos ministru ar bendrąja prasme ministru. Atkreipčiau dėmesį, kad visos ministerijos yra techninės, techninių, inžinerinių žinių, supratimo aš, turbūt, turiu. Mano supratimu, tai yra vienas pagrindinių momentų, kodėl mano pavardė yra minima. Bet kad aš asmeniškai labai ypatingai veržčiausi – to tikrai nėra“, – pabrėžė jis.

Norėtų tęsti darbus su buvusia ministerijos komanda

R. Kaunas teigė matantis būtinybę užtikrinti buvusios ministrės Dovilės Šakalienės pradėtų darbų tęstinumą. Be to, kaip vieną iš svarbiausių prioritetų pretendentas įvardijo buvusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) politinės komandos išlaikymą. 

„Suprantu, kad dabar ypatingai svarbu užtikrinti darbų tęstinumą ir komandos, kiek įmanoma, išlaikymą. Vienas iš prioritetų yra darbas su buvusia komanda, kurį aš jau esu pradėjęs. Šnekamės, kalbamės, žiūrėsime, kaip mums pavyks judėti toliau“, – Prezidentūroje teigė R. Kaunas.

„Aš jau buvau susitikęs su dalimi viceministrų. Ar komanda išliks visiškai tokia pati, ar bus kažkoks tai atnaujinimas – mes pamatysime greitu metu“, – dėstė jis.

Paklaustas, ar į ministeriją galėtų grįžti buvęs viceministras Karolis Aleksa, pretendentas teigė svarstysiąs visas ankstesnės politinės komandos narių pavardes. Tačiau, kaip pripažino R. Kaunas, jis kalbasi ir su kitais potencialiais kandidatais.

„Visi buvę viceministrai yra svarstomi, su visais aš pasikalbėsiu. Taip pat reikia suprasti, kad Lietuvoje yra ne tik keturi viceministrai, kurie gali užimti šias konkrečias viceministrų pozicijas. Kalbuosi ir su daugiau žmonių, susijusių su KAM, turinčių siaurą, tam reikalingą patirtį ir žinių bagažą“, – pabrėžė R. Kaunas. 

Prezidentas teiravosi dėl atmestos Šinkūno kandidatūros į KT teisėjus

Kandidato teigimu, susitikimo metu prezidentas teiravosi ir apie tai, kodėl Seimas atmetė Haroldo Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. R. Kaunas neigė gandus, esą jis buvo vienas politikų, raginusių nebalsuoti už minėto teisininko kandidatūrą.

„Prezidentas teiravosi apie situaciją. Mano atsakymas yra toks, kad 54 balsai slaptame balsavime buvo už prezidento kandidatą, o socialdemokratų frakcijoje yra 52 žmonės. Visos interpretacijos, kas agitavo už, kas agitavo prieš ar kas išvis agitavo – yra tik interpretacijos ir galimi gandai, kurių aš nenorėčiau komentuoti“, – pasakojo R. Kaunas. 

Neatmeta, kad bus atnaujintas politinių partijų sutarimas dėl gynybos

Be to, opozicijai raginant atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos, R. Kaunas neatmeta, kad prie šių diskusijų bus grįžta.

„Reikia susipažinti su idėjomis, yra atnaujinama ir nacionalinio saugumo strategija. Visos diskusijos yra sveikintinos, jeigu jos yra konstruktyvios, naudingos mūsų šaliai – kodėl ne?“ – dėstė kandidatas.

Parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partijos vicepirmininko, Seimo nario Roberto Kauno kandidatūrą. 

Visgi, po tokio sprendimo viešojoje erdvėje kilo daug abejonių dėl šio politiko tinkamumo būti krašto apsaugos ministru. Atkreipiamas dėmesys, jog parlamentaras neturi patirties gynybos srityje, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirba kiek ilgiau nei mėnesį.

KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė. Šiuo metu pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.