1 nuotr.Į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus teikiamas socialdemokratas Julius Sabatauskas stabdo savo narystę partijoje. Parlamentaro teigimu, jei jo kandidatūra Seimo plenarinių posėdžių salėje sulauks palaikymo, jis savo narystę LSDP apskritai nutrauks.
„Aš jau parašiau prašymą sustabdyti narystę (LSDP — ELTA). Šiandien aš įteiksiu tą prašymą Vilniaus skyriaus pirmininkui“, – Eltai sakė J. Sabatauskas.
„Atitinkamai jeigu būsiu paskirtas (…), yra galimybė labai paprastai atsisakyti narystės partijoje“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, J. Sabatauskas tikina, jog tuo atveju, jei jo kandidatūrai į KT teisėjus Seime nebūtų pritarta, jis ir toliau dalyvautų partijos veikloje.
„Kai išnyksta (narystės sustabdymo – ELTA) aplinkybės, automatiškai išnyksta tas suspendavimas“, – aiškino socialdemokratas.
Nuogąstavimus dėl KT politizavimo vadina komunikaciniu triukšmu
Paaiškėjus, jog į KT teisėjus ketinama teikti socialdemokrato, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą, opozicinių frakcijų atstovai kalbėjo, jog tai būtų ydingas, KT politizuojantis žingsnis. Vis dėlto, tokias oponentų kalbas J. Sabatauskas vadina komunikaciniu triukšmu ir akcentuoja – analogiškų atvejų praeityje jau yra buvę.
„Tie žmonės, kurie nori tik komunikacinio triukšmo, iš esmės tuo ir užsiima, ką sugeba geriausiai“, – kalbėjo socialdemokratas.
„Mes turėjome ne vieną KT teisėją, kuris atėjo tiesiai iš Seimo nario pareigų“, – pridūrė jis.
Nejaučia nerimo dėl konservatorių planų kreiptis į KT
Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai sakė neatmetantys galimybės kreiptis į KT dėl išaiškinimo, ar buvimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku gali būti traktuojamas kaip teisinio darbo patirtis. Vis dėlto, pats J. Sabatauskas tikina dėl tokio kreipimosi nerimo nejaučiantis ir akcentuoja turintis pakankamai patirties eiti KT teisėjo pareigas.
„Kiekvienas turi teisę kreiptis į KT (…). Aš nebijau tokio vertinimo – tai tik duos dar aiškumo“, – kalbėjo parlamentaras.
„Mes kasdien dirbame su įstatymų projektais, parlamentinės kontrolės būdu vertiname, kaip taikomi įstatymai (…). Jeigu tai nėra teisinis darbas, tai aš nežinau, kas yra teisinis darbas“, – pažymi socialdemokratas.
ELTA primena, kad į KT teisėjus taip pat teikiami Vilniaus universiteto profesorius Haroldas Šinkūnas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Driukas. H. Šinkūną teikia prezidentas Gitanas Nausėda, A. Driuko kandidatūrą teikia LAT pirmininkė Danguolė Bublienė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
