Į pensijų fondus - tik savanoriškos žmonių, o ne valstybės įmokos

Pradedant nuo 2026 metų kasmet valstybės prisidėjimą ji siūlo mažinti 0,3 proc. dydžiu, kol 2030 metais jis prilygtų nuliui. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis.

Šiuo metu numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. „Sodros" įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo.

L.Nagienės nuomone, dabartinė situacija nėra normali. Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio

„Taigi, esamas teisinis reguliavimas numato, kad asmens dalyvavimas pensijų kaupime privačiuose pensijų fonduose yra skatinamas valstybei prisidedant prie pensijų kaupimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip valstybės paskata yra vertinamas pats asmenų iki 40 m. automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų kaupimą, šios paskatos administravimas yra apmokamas valstybės biudžeto lėšomis", - dėsto L.Nagienė.

„Sodros" duomenimis 2023 metais į pensijų kaupimą buvo planuojama įtraukti 67 713 gyventojų, o pranešimus apie įtraukimą savo „Sodros" paskyrose buvo perskaitę tik 38 000 gyventojai, neperskaičiusiems pranešimų „Sodra" išsiuntė 30 000 registruotų laiškų, tačiau nėra žinoma, kiek gyventojų perskaitė šiuos laiškus. 41 535, t.y. 61,34 proc. iš visų įtrauktųjų į pensijų kaupimą gyventojų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

„Galima daryti prielaidą, kad jei didesnis skaičius įtrauktųjų būtų perskaitę „Sodros" pranešimus arba registruotus laiškus, atsisakiusiųjų dalyvauti procentas būtų buvęs dar didesnis nei 61,34 procento. Pateikti duomenys pagrindžia, kad ženkliai daliai asmenų pensijų kaupimas II pakopoje neatrodo patrauklus. Taigi galima teigti, kad iš valstybės biudžeto už dalyvį mokama pensijų įmoka, kuri kasmet pareikalauja didelių ir vis didėjančių biudžeto lėšų, neatlieka numatytosios funkcijos, t.y. nėra paskata asmeniui apsisprendžiant dalyvauti II pakopos pensijų kaupime.

Be kita ko, esamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas bendrovių piktnaudžiavimui, kviečiant prisijungti prie II pakopos pensijų kaupimo asmenis, kuriems iki pensijos liko treji ar ketveri metai, motyvuojant tuo, kad, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, bus gauta ženkli išmokų dalis iš valstybės biudžeto, kuri šiai dienai sudaro 23,85 euro per mėn., t.y. 286,2 euro per metus, per ketverius metus 1144,8 euro, ir asmuo galės per keletą metų sukauptą išmoką gauti vienkartine išmoka. Svarstytina, ar prielaidų tokioms situacijoms sukūrimas atitinka pensijų kaupimo sistemos tikslus", - akcentuoja L.Nagienė.