I.Ruginienė: esame pasiryžę iš esmės peržiūrėti tiek bazinę, tiek individualią pensijų sistemos dalį

„Mes pasiryžę eiti giliau. Šiuo metu dėliojamės priemones ir tikrai manome, kad pensijų sistemą iš esmės galime peržiūrėti, pasižiūrint bazinę ir individualią dalį. Ir ne vieną kartą sakiau, kad individualioje dalyje vieneto dalies didinimas būtų geras kelias spartinti pensijų augimą“, – interviu teigė I. Ruginienė. 

„Iš tikrųjų mes savo pirmąją pakopą – „Sodros“ sistemą finansuojame per menkai ir gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Ir tikrai šį dalyką galėtume peržiūrėti ir pradėti finansuoti labiau“, – pridūrė ji. 

Ministrė patvirtino, kad taip pat bus svarstomi ir Lietuvos banko (LB) siūlymai, tarp jų ir darbdavių įtraukimas į kaupimą antroje pakopoje.

„Tai darbdavių prisidėjimas yra svarstytina idėja. Ir džiaugiuosi, kad LB, kaip ekspertų grupė, įsitraukė į šią diskusiją. Tai tie pasiūlymai yra svarstytini ir tikrai nuguls ant mūsų stalo“, – sakė ji. 

„Darbdavių prisidėjimas galėtų būti vertybė, nes tai būtų žingsnis priartėjant prie Šiaurės šalių modelio. Ten yra profesinių fondų pagrindas ir sistema. Tai matau tikrai gerą pagrindą pradėti diskusijas. Nes jei kiekvienoje darbovietėje yra „bonusinė“ sistema – sveikatos draudimai, sporto klubai ir pan., tai kodėl mūsų darbdaviai negalėtų prisidėti prie oresnės darbuotojų senatvės?“ – klausė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 

Paklausta, ar darbdavių įtraukimas į kaupimą nereikš, kad jie sumažins mokamus atlygius, I. Ruginienė teigė „sunkiai įsivaizduojanti“ tokią situaciją.

Taip pat I. Ruginienės vertinimu, kartu su būsima mokestine pertvarka galėtų būti peržiūrėta ir tai, kokia valstybės parama skiriama kaupiantiesiems antrojoje pakopoje. Tačiau, jos vertinimu, ši parama nesugebėjo masiškai pritraukti žmonių kaupti antroje pakopoje, nors toks buvo jos tikslas. 

„Valstybės prisidėjimas turėtų eiti kaip būsimos mokestinės pertvarkos dalis. Nes viskas yra susiję. Tu negali tempti vieno siūlo ir nesitikėti efekto kitoje pusėje. Bet kuomet buvo įvestas valstybės prisidėjimas 2019 m., jis buvo susietas su automatiniu įtraukimu, tikintis, jog daug žmonių bus įtraukta. To masiškumo, kurio buvo tikėtasi, kaip ir neįvyko. Ir niekas nesakė, kad tai iki gyvenimo pabaigos ir būtent toks procentas. Tai man atrodo, kad reikia pereiti prie sistemos, kai sukuriamas darbdavio ir darbuotojo santykis“, – sakė I. Ruginienė. 

Kaip ELTA skelbė anksčiau, siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą Lietuvos Bankas (LB) sausį pristatė „Baltąją knygą“, kurioje pateikė siūlomus struktūrinius pakeitimus.

Institucijos manymu, siekiant spręsti antrosios pakopos problemas reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją bei įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą.

Anot LB, į kaupimą įtraukus darbdavius būtų galima sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą. 

Anot banko, valstybės valdomas fondas didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.

Be to LB siūlo sukurti patogią informavimo sistemą, didinti automatinio įtraukimo lankstumą ir suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims

LB duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.