Išaugus tyrimų dėl vaikų pornografijos skaičiui, VRM su reiškiniu siūlo kovoti specialiu įstatymu

Apie šio įstatymo rengimą pirmadienį Seime suorganizuotame institucijų atstovų pasitarime pranešė VRM Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Rokas Urbanavičius. 

„Siūlome priimti specialų įstatymą, (...) tai būtų Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos įstatymas, kuris nustatytų institucinę sąrangą, kaip būtų atliekama nusikaltimų prevencija. Prevencija iš esmės būtų grįsta duomenų analize ir iš duomenų analizės būtų išskiriami prioritetai, ir duomenimis grindžiant, būtų pasiūlomos rekomendacijos, gairės, priemonės savivaldybėms. Viena iš temų būtų ir nepilnamečiai“, – dėstė R. Urbanavičius.

Anot VRM atstovo, minimu įstatymu būtų sukurta institucinė sistema, nurodyti konkretūs subjektai, kurie būtų atsakingi už nusikaltimų prevenciją. Pasak R. Urbanavičiaus, už nusikaltimų prevenciją būtų atsakingi Vyriausybė, Nacionalinė teisės pažeidimų prevencijos taryba, VRM, Teisės pažeidimų prevencijos kompetencijų centro funkcijas atliekantis subjektas, ministerijos, kitos įstaigos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

„Šiuo metu pradedame rengti įstatymą . (...) Dabar esame įsipareigoję iki 2026 ketvirtojo ketvirčio tą veiksmą įgyvendinti“, – kalbėjo R. Urbanavičius. 

Institucijų atstovų pasitarimas Seime inicijuotas po to, kai Policijos departamentas informavo parlamentarus apie išaugusį nepilnamečių ir mažamečių padarytų teisės aktų pažeidimų, susijusių su vaikų pornografija. 

Statistika rodo, kad per trejus metus – nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. – buvo nutraukta 970 tyrimų, susijusių su disponavimu pornografija turinčiais dalykais, nes įtariamieji buvo mažamečiai ir nepilnamečiai, nebuvo sulaukę tokio amžiaus, kad būtų galima juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

2022 m. dėl šios priežasties buvo nutraukti 252 tokie tyrimai, 2023 m. – 232, o pernai – 486.

Manoma, kad jauno amžiaus vaikai, disponuodami tokio turinio informacija, dėl savo brandos ir raidos ypatumų nesupranta grėsmių, nesuvokia savo elgesio, nesupranta savo atliekamų veiksmų pasekmių bei tinkamai negali to įvertinti.

Policijos vertinimu, tokių įvykių didėjimą lemia ir aktyvi interneto platformų veikla, technologinių įrankių, leidžiančių identifikuoti tokio pobūdžio turinį, pritaikymas, laiku pateiktas pranešimas apie nustatytus atvejus teisėsaugai.

Policija: vaikai daro nusikaltimą, to nesuvodami

Seime surengtame pasitarime dalyvavusi Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinamo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus vyriausioji tyrėja Valentina Mickevič pasakojo, kad paprastai vaikai, filmuodami kitus vaikus, prisideda prie pornografijos paltinimo internete, to net nesuprasdami. 

„Vaikai iki 8 metų padaro tiek daug pažeidimų ir jie net nesuvokia, kad tai pažeidimas, nesuvokia pasekmių. Vaikas fotografuoja vaiką, platina tai „Youtube“, „TikTok“ ir tai atrodo juokinga, nes visi tai daro. Tokiu būdu vaikas, net nesuvokdamas savo veiksmų, dalyvauja nusikalstamų veikų tinkle“, – aiškino policijos tyrėja.

„Vaikai, nesuvokdami savo veiksmų, dažniausiai fotografuoja ar broliuką, ar sesutę ir „įgyja“ įtariamojo statusą tik neturi to amžiaus, nuo kurio atsako už savo veiksmus“, – pridūrė V. Mickevič.

VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė tvirtino, kad sutabdyti internete platinamų vaizdų yra neįmanoma, tad, anot jos, siekiant užkirsti kelią vaikų pornografijos platinimui, belieka kreiptis į tėvus, stiprinti jų švietimą.

„Pritartume ir paantrintume policijai, kad turbūt be tėvų švietimo kol kas kitų priemonių neturime. Nes iš esmės sustabdyti interneto vartojimą yra utopija, mes bėgame paskui išvažiavusį traukinį“, – aiškino VRM atstovė. 

Kelia klausimą dėl galimo internetinio turinio blokavimo

Kiek kitos nuomonės buvo parlamente vykusiame pasitarime dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir vaiko teisės apsaugos grupės vedėja Kristina Stepanova. Ji teigė, kad, siekiant užkardyti vaikų internete platinamą draudžiamo turinio informaciją, visgi reikėtų kelti klausimą dėl tam tikrų ribojimų. 

„Norėtųsi turėti ir tuos sprendimus, kurie įtrauktų interneto paslaugų teikėjus ir apibrėžtų jų kažkokią atsakomybę, nes galbūt galima blokuoti dalį (interneto – ELTA) turinio ir taip apsaugoti vaikus nuo prieigos prie to turinio“, – dėstė ji.

K. Stepanova iškėlė idėją apsvarstyti ir galimas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas.

„Galbūt jame (įstatyme – ELTA) būtų galima numatyti papildomų apribojimų, bet man atrodo, kad be interneto tiekėjų ir jų indėlių į turinio valdymą nelabai pavyks mums pasiekti stiprių tikslų“, – aiškino ministerijos atstovė. 

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Taip pat įstatyme nurodoma, jog tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.