Lietuva negali priklausyti tik nuo atsinaujinančios energetikos šaltinių, todėl apie mažų branduolinių reaktorių statybą diskutuoti verta, nors galutinių sprendimų dar nėra, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Planus Lietuvoje statyti ketvirtos kartos branduolinius reaktorius Energetikos ministerija numatė trečiadienį pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS).
„Per tą laiką atsirado daug naujų technologijų, kurias įdėmiai nagrinėja daugelis valstybių, mažųjų branduolinių reaktorių. Kažkokių galutinių apsisprendimų nėra nei Lietuvoje, nei kitur, mano žiniomis. Bet technologijos yra plėtojamos ir turi svarbių privalumų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, be atsinaujinančių išteklių Lietuvai reikalingi ir stabilizuojantys resursai – tarp jų ir branduoliniai reaktoriai.
Premjerės teigimu, kalbos apie uždarytą Ignalinos atominę elektrinę (AEI) neaktualios, nes dabartinės technologijos leidžia užtikrinti branduolinių reaktorių saugumą.
„Visas opcijas reikia svarstyti. Nereiškia, kad čia ta opcija bus priimta, iki to dar labai ilgas kelias, bet kaip galimybė, teorinė alternatyva (...) manau, kad ant stalo turi būti", – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jis patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.