I.Šimonytė kritikuoja iš darbotvarkės išbrauktas sankcijas: nepasitikėjimas užsienio reikalų ministru

„Projektas yra pateiktas Vyriausybės, Kęstutis Budrys, kiek žinau, tebėra Vyriausybės narys. Turbūt, kad tai galima vertinti ir kaip nepasitikėjimą Vyriausybės sudėtyje esančiu užsienio reikalų ministru, kuris šitai siūlo ne pirmą kartą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė. 

Pasak jos, šio projekto išbraukimas iš darbotvarkės gali sudaryti teisinį vakuumą, jei nebus pratęsti europiniai ribojimai Rusijai ir Baltarusijai.

„Tuos apribojimus galima taikyti naudojant išimtis ir jas reikia taikyti. Jeigu susiklostytų tokia situacija Europos Sąjungoje (ES), kad kiltų sunkumų pratęsti dabar galiojančias sankcijas, nenoriu vis dar tikėti, kad čia yra kažkokia pikta valia sudaryti teisinį vakuumą, kada nebėra jokio europinio reguliavimo ir dar nėra jokio tinkamo nacionalinio reguliavimo“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Nežinau, kokios yra tikrosios priežastys, bet tai tikrai ne teisės departamento pastabos, kadangi tas pastabas įvertina komitetai. (...) Dėl projektų pastabos būna visada, tam yra komitetai, kurie jas įvertina ir tuos projektus patobulina“, – pabrėžė konservatorė.

Prasidėjus ketvirtadienio posėdžiui, I. Šimonytė siūlė į darbotvarkę grąžinti seniūnų sueigoje išbrauktą klausimą dėl galimybės taikyti nacionalinius ekonominius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. 

Visgi, 38 parlamentarams balsavus už, 33 – prieš ir 36 susilaikius pasiūlymas buvo atmestas. 

Tiesa, tarp palaikiusiųjų I. Šimonytės siūlymą buvo ir valdančiųjų atstovų. Už klausimo grąžinimą į darbotvarkę balsavo socialdemokratai Ruslanas Baranovas, Ingrida Braziulienė ir demokratai Jekaterina Rojaka, Giedrimas Jeglinskas, Rima Baškienė.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus. 

Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.

Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.

Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais. 

URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija. 

Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. 

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.