I.Šimonytė: premjeras turėtų atsiprašyti Seimo už įžūlumą

Politikė pastebėjo, jog socialdemokratas nebe pirmą kartą pareiškimui išnaudoja visą numatytą posėdžio laiką, todėl nebelieka progos užduoti papildomus klausimus. Dėl tokio, pasak jos, „žaidimo Seimo statutu“ ir įžūlumo premjeras galėtų atsiprašyti Seimo.

„Tai čia yra žaidimas Statutu ir apgailėtina, kai premjeras gavo 20 klausimų kitoje iteracijoje ir kalbėjo visas 20 minučių, ir dabar kalbėjo tas pačias 20 minučių dėl vieno klausimo. Ir tame kalbėjime buvo labai daug dalykų, kurie apskritai nesusiję su klausimu – visos šitos padėkos ir žiedo bučiavimai koalicijos partneriams, ir ad hominem išsišokimai prieš tyrėjus ar prieš žiniasklaidą, vertinimai, kas gali būti žiniasklaidoje, kas negali būti – toks vaizdas, kad arba premjeras nesusigaudo kur yra, nes mano, kad kažkaip kažkas jo negali nei aprašyti, nei tirti, nei dar kažko daryti, arba tiesiog sąmoningai bando formuoti nuomonę, tiesiog menkindamas žurnalistų darbą. Tai toks stilius“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė, vertindama G. Palucko kalbą iš Seimo tribūnos.

Kaip skelbta, nors buvo iškviestas į tribūną pasiaiškinti dėl naujų paviešintų detalių, pasisakydamas prieš parlamentarus G. Paluckas dėkojo koalicijos partneriams už nuveiktus darbus, kritikavo opozicinę konservatorių frakciją, kėlė abejones dėl tyrimą atlikusių žurnalistų.

Tam ministras pirmininkas išnaudojo visą suplanuotą laiką – Seimas nepritarė pasiūlymui pratęsti atsakinėjimą, todėl opozicija neturėjo progos užduoti daugiau papildomų klausimų.

„Seimo statutu, aišku, galima įvairiai manipuliuoti. Statutas parašytas – kaip visada įstatymai parašomi – sąžiningiems žmonėms, o čia jau toliau yra sąžinės klausimas – ar tu nori atsakyti į klausimus, ar ne. Tai akivaizdu, kad ponas Paluckas nenorėjo atsakinėti į klausimus, jis tiesiog norėjo padaryti pareiškimą ir jis tą pareiškimą padarė“, – situaciją Seimo posėdžio metu apibendrino konservatorė.

Vis tik, nepaisant G. Palucko sprendimo išvengti papildomų klausimų, I. Šimonytė patikino – opozicija bandys gauti atsakymus į iškilusius klausimus kitokiuose formatuose.

„Manau, kad vis tiek tuos duomenis toliau reikės rinktis ir aiškintis, nes tie klausimai ir dabar neatsakyti ir manau, kad tų klausimų atsiras ir daugiau“, – pridūrė Seimo narė.

Socialdemokratų lyderis, savo kalboje negailėjęs aštrių epitetų konservatoriams, taip pat pareiškė, kad tikisi opozicinės jėgos atsiprašymo, kai bus įrodyta, jog šie svaidosi nepagrįstais kaltinimais.

Savo ruožtu I. Šimonytė mano, kad už įžūlumą parlamento turėtų atsiprašyti pats G. Paluckas.

„Matote, konservatoriams nėra problemos atsiprašyti tada, kai yra už ką atsiprašyti. O kol kas, man atrodo, reikėtų tiesiog ponui Paluckui atsiprašyti Seimo už savo įžūlumą ir tiek“, – konstatavo ekspremjerė.

V. Čmilytė-Nielsen: premjerą susargdino Žemaitaičio virusas

Savo ruožtu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tribūnoje išgirstas premjero įžūlumas nėra sveikas demokratijai.

„Atsakymai neįtikino. Pavadinčiau tai įžūliu pasirodymu, daug įžūlumo ir mažai padorumo. Bendras įspūdis yra toks. Premjeras visiškai atsidaro nuo kritikos, nueina į aklą gynybą, kuri žemina visus oponentus arba visus, kurie drįsta užduoti klausimus. Demokratijoje tai nėra sveika", - pirmadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Klausimų dėl premjero verslų, dėl jų interesų - jų kyla ir kyla ne tuščioje vietoje. Todėl aš šiandieną mačiau susierzinusį politiką, galbūt, šiek tiek pavargusį ir labai gynybiškai nusiteikusį", - akcentavo ji.

Pasak liberalės, opozicijos menkinimas pasisakymo metu jai primena „aušriečių" lyderio Remigijaus Žemaitaičio retoriką.

„Kai esi Vyriausybės vadovas, naudotis šia pozicija tam, kad menkintum oponentus, yra savo menkumo parodymas. Pastebėjimai dėl to, kad „neduok, Dieve, su šitais nedirbčiau, su kitais nedirbčiau" - jie yra verčiantys nejaukiai šyptelėti. Čia, galbūt, toks Žemaitaičio virusas susargdino premjerą", - dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

„Galbūt ir charakteringa, kad jis savo pasisakymą pradėjo nuo padėkos jaunai politinei jėgai už ypatingą valstybingumą. Po tos padėkos buvo galima dėti tašką, nes visas pasisakymo stilius ir buvo toks. Blogai, kad toks yra naujasis standartas politikoje", - pabrėžė ji.

TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos: G. Paluckas diskredituoja premjero pareigas

Tuo metu po posėdžio išplatintame bendrame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų pranešime parlamentarai konstatuota, kad premjero atsakymai neišsklaidė visuomenėje kylančių klausimų – priešingai, atskleidė dar didesnį skaidrumo stokos mąstą ir nenorą prisiimti atsakomybės.

„Viešai pateikta informacija apie verslo ryšius su prieštaringos reputacijos verslininku Darijumi Vilčinsku, nedeklaruotą turtą ir paskolas, nepaaiškintus finansinius srautus bei netiesioginius saitus su sankcionuotais Lukašenkos režimo veikėjais kelia rimtą abejonę dėl G. Palucko tinkamumo eiti aukščiausias valstybės pareigas“, – rašoma pranešime.

„Dar daugiau – išryškėję neatitikimai tarp faktų ir premjero deklaracijų neleidžia atmesti galimos sąmoningos informacijos slėpimo versijos. Ši situacija jau nebėra tik moralinio ar politinio pasitikėjimo klausimas – tai tampa nacionalinio saugumo problema“, – pažymi opozicija.

Todėl Seimo mažumoje dirbantys konservatoriai ir liberalai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą principingai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir pareikalauti premjero politinės atsakomybės.

ELTA primena, kad paviešintoje apie premjero Gintauto Palucko verslus keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.

Informacija parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas. Vis tik, pirmadienį Seime jis pripažino, kad D. Vilčinskas pats pakvietė politiką prisidėti prie „Sagertos“ vystant įmonės produktą.

Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Šeimos draugu D. Vilčinską įvardijantis G. Paluckas, dirbant Vilniaus vicemeru, taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

ELTA primena, kad paviešintoje informacijoje buvo keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).