1 nuotr.Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė toliau kritikuoja socialdemokratų į premjero postą siūlomo Gintauto Palucko užmojį gerinti santykius su Kinija. Premjerės teigimu, Pekinas, o ne Lietuva vienašališkai pažemino diplomatinius santykius. Todėl, akcentuoja politikė, Kinija ir turėtų imtis iniciatyvos dėl pokyčių diplomatiniuose ryšiuose.
„Kinija pati vienašališkai priėmė sprendimą dėl diplomatinių santykių pažeminimo. Tad, jeigu yra ūpo šį klausimą keisti, tai tą klausimą Kinija puikiausiai ir galėtų pakeisti. Bet jei tai reiškia sąlygas Lietuvai ar Taivaniečių atstovybei, mūsų kolegoms Taivane, tada tas pasakymas, kad rasime bendrą interesą – aš sunkiai tą interesą surandu“, – teigė I. Šimonytė.
Be to, akcentavo ji, ieškoti kompromisų su valstybe, kuri netiesiogiai remia Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, taip pat yra aplinkybė, į kurią reikėtų atsižvelgti, vertinant socialdemokratų iniciatyvą.
„Mes žinome, kas padeda Rusijai kariauti prieš Ukrainą“, – pridūrė ji.
Klausimas dėl Lietuvos santykių su Kinija grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus G. Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Be to, LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
