respublika.lt

I.Šimonytės Vyriausybė palieka daug neįvykdytų pažadų

(266)
Publikuota: 2024 gruodžio 05 07:32:07, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Ingrida Šimonytė, kaip ir jos vadovaujamos ministrės Aušrinė Armonaitė, Evelina Dobrovolska bei kiti Vyriausybės nariai, įeis į istoriją kaip Lietuvai labiau kenkę nei padėję politikai. Arūno Bernacko koliažas.

Buvę valdantieji jau kritikuoja naująją Vyriausybę, kurios dar net nėra, nors solidūs politikai naujokų darbo nekritikuoja bent jau pirmas 100 darbo dienų - tokia nerašyta taisyklė. Todėl politologas prof. Algis Krupavičius „Vakaro žinioms" apžvelgė, kaip kadenciją baigiančiai Ingridos Šimonytės Vyriausybei sekėsi įgyvendinti prieš ketverius metus duotus pažadus.

 

Gražūs šūkiai liko šūkiais

„Aišku, sunku paskaičiuoti, kiek procentiškai Vyriausybės programoje numatytų darbų įvykdyta. Tačiau pirmiausiai norėčiau konstatuoti, jog į programą buvo įrašytas labai gerų norų sąrašas. Prieš ketverius metus atrodė, kad tas sąrašas - labai lengvai įgyvendinamas. Bet..." - pokalbį pradėjo A.Krupavičius.

Politologas pradėjo vardinti, kokie skambūs šūkiai buvo įrašyti.

„Brandi politinė kultūra. Metas įtvirtinti tai, ko Lietuvos visuomenė visą laiką tikėjosi, - atvirumą, atsakomybę, vienodą visų vertinimą ir pagarbą. Sustiprinsime žmonių pasitikėjimą valstybe ir jos demokratine sistema, atliepsime visuomenės ir atskirų jos grupių poreikius. Tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė", - I.Šimonytės Vyriausybės programą citavo profesorius.

Anot jo, pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad kadenciją baigianti Vyriausybė buvo daugybinių krizių Vyriausybė.

„Lietuva šią Vyriausybės kadenciją susidūrė su demografine, sveikatos, geopolitine, nelygybių, migracijos, teisingumo bei pasitikėjimo valstybe krizėmis. Praktiškai visos krizės tebesitęsia iki šiol išskyrus sveikatos, nes COVID-19 pandemija baigėsi. Tiesa, begalinės eilės pas gydytojus taip ir išliko", - konstatavo A.Krupavičius.

Prilygsta A.Kubiliaus kabinetui

Profesoriaus teigimu, vyriausybių darbo rezultatai paprastai vertinami pagal tris pagrindinius rodiklius: BVP dinamiką, metinės infliacijos kaitą bei nedarbo lygį.

„Atlikau mini analizę, pradėdamas nuo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės. Pagrindiniai Vyriausybės darbo rezultatai apskaičiuojami labai paprastai: sudedama metinės infliacijos vidurkis per kadenciją bei metinis nedarbo vidurkis per kadenciją ir suma padalinama iš dviejų. Į šią formulę BPV įdėti negalima, nes kuo didesnis BVP, tuo geriau, o kuo didesnė infliacija bei nedarbas, tuo blogiau. Todėl BVP reikia vertinti šalia.

Bendras dabartinės Vyriausybės efektyvumo indeksas panašus į A.Kubiliaus Vyriausybės. Kuo reikšmė yra mažesnė, tuo efektyvumas yra didesnis. Tad jei A.Kubiliaus Vyriausybės efektyvumas buvo kiek per 9 proc., tai dabartinės Vyriausybės - 8,9 proc. O štai Algirdo Butkevičiaus bei Sauliaus Skvernelio vyriausybių efektyvumas buvo po maždaug 5 proc. Pagal infliacijos lygį dabartinė Vyriausybė pirmauja iš blogosios pusės - infliacija siekia vidutiniškai kasmet 11 proc., kai A.Kubiliaus Vyriausybės - 3,3 proc. A.Butkevičiaus - 0,3 proc., S.Skvernelio - 2,5 proc.

Apie BVP: A.Kubiliaus Vyriausybės laikais per visą kadenciją BVP smuko 0,8 proc., dabar BVP paaugo 2,8 proc. S.Skvernelio laikais - 3,2 proc., A.Butkevičiaus - 2,9 proc. Tie makro rodikliai yra esminiai", - konstatavo A.Krupavičius.

Fiasko

Pasak jo, grįžtant prie vieno esminių pažadų - didinti pasitikėjimą valstybe, demokratija, tarpusavio pasitikėjimą - galima konstatuoti, kad patirtas visiškas fiasko.

„Vietoje to mes turime atšaukimo, patyčių kultūrą: sarkazmas, ironija, arogancija yra tapę bendravimo norma tiek politikos lauke, tiek už jo ribų. Dar daugiau: kunigas Ričardas Doveika yra pastebėjęs, kad maždaug 80 proc. Lietuvos gyventojų bijo reikšti savo nuomonę. Tai - priešingas rezultatas deklaruotiems siekiams.

Įvyko čekiukų krizė, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei Vyriausybės vadovė I.Šimonytė ta proga pažadėjo priešlaikinius Seimo rinkimus. Pastaroji netgi buvo pareiškusi: jei Seimas neras valios perkrauti save, ji įteiksianti atsistatydinimo pareiškimą... Prisiminkime vilą Graikijoje, Karalienės Mortos mokyklos Kalnėnuose statybas, eurokomisaro paieškų ir skyrimo farsą, „Foxpay" skandalą, Šarūno Stepukonio istoriją, Monikos Navickienės atostogas bei šeimos dirbtuves ir kita, kur Vyriausybė irgi turi tam tikrą atsakomybės dalį", - priminė A.Krupavičius.

Nelygybė auga

„Dabar apie nelygybę. Pagal Demokratijos suvokimo indeksą ekonominė nelygybė vis dar laikoma didžiausia grėsme demokratijai visame pasaulyje. Lietuvoje ši nelygybė - viena didžiausių ES (daugiau penktadalis žmonių yra skurdo rizikos zonoje). Pajamų nelygybė - antra didžiausia po Bulgarijos. Ši Vyriausybė žadėjo tai spręsti, tačiau akivaizdžiai nepavyko. Pajamų nelygybė Lietuvoje padidėjo ir išlieka trečia pagal dydį ES: 20 proc. turtingiausių gyventojų pajamos yra daugiau kaip šešis kartus didesnės nei 20 proc. skurdžiausių gyventojų. Skurdo rizikos lygis taip pat padidėjo 0,9 proc. - iki 20,9 proc. 2022 m. ir išlieka gerokai aukštesnis už ES vidurkį (16,5 proc.). Pagal socialinių rodiklių suvestinę Lietuvos padėtis laikoma „kritine" .

Ir dar - apie regionų nelygybę, kurią irgi buvo žadama spręsti. Sostinės regionas pagal perkamąją galią jau siekia 130 proc. ES vidurkio, kai visa likusi Lietuva tesiekia 70 proc. ES vidurkio. Tai - dar vienas sritis, kurioje dabartinei Vyriausybei nieko nepavyko", - pabrėžė A.Krupavičius.

Atima ir padalina

Plačiau jis komentavo Vyriausybės pažadus vykdyti tvarią ir atsakingą finansų politiką.

„Panašu, kad dabartinė Vyriausybė žino tik du aritmetikos veiksmus: atimti ir padalinti. Bet apie tai, kad reikia pridėti ir padauginti, nėra girdėjusi. Todėl nėra keista, kad verslo pasitikėjimo indeksas vidutiniškai žemiausias palyginus su kitomis vyriausybėmis nuo 2015 m.

Toliau: švietimo, sveikatos apsaugos finansavimas irgi šlubuoja visomis kojomis. Sveikatos apsaugos sistemos būkle 2023 m. pabaigoje nepatenkinti buvo 33 proc., o patenkinti - tik 24 proc. Beveik 20 proc. apklaustųjų nepavyko gauti reikiamos medicininės konsultacijos ar gydymo. Pirmaujame ES pagal širdies ar kraujotakos ligas bei jų mirtingumo priežastį. Tarp svarbiausių sveikatos problemų yra psichinė sveikata.

Problemiškos yra ir odontologijos paslaugos, ypač sunkiai prieinamos vyresnio amžiaus bei mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Mat vieno implanto kaina yra lygi vidutiniam mėnesiniam atlyginimui į rankas ir netgi daugiau, daugiau nei dviem vidutinėms pensijoms. Situacija - daugiau nei probleminė, nors Vyriausybės pažadai sveikatos priežiūros sektoriuje buvo labai gražūs", - konstatavo politologas.

Problema ant problemos

Energetikos bei susisiekimo srityje, anot profesoriaus, - irgi nieko gero: „ESO turi grąžinti gyventojams apie 160 mln. eurų, nors tai net ne visa suma, nes Valstybės kontrolė įvertino tik trejų metų laikotarpį".

„Švietime svarbiausia - reformas peržiūrėti ir taisyti. Jos turi būti vykdomos ne iš viršaus, o įtraukiant bendruomenes, kurios neturi būti bandomaisiais triušiais. Būtina atkurti pagarbius mokytojų ir mokinių santykius, ne žodžiais, bet veiksmais suvaldyti narkomanijos vėžį mokyklose, negalima proteguoti privačių mokyklų su privilegijomis ir sklypais už 1 eurą", - konstatavo profesorius.

Pasak jo, gerovės valstybė iš esmės tebėra abstrakcija, kurios potenciali nauda visuomenėje nėra iki galo ir aiškiai apibrėžta.

Perkamoji galia - ne kokia

Anot profesoriaus, Vyriausybė ir kai kurie ekonomistai yra skelbę, kad per paskutinius kelerius metus augo Lietuvos gyventojų perkamoji galia.

„Tačiau kiti ekonomistai atkerta: Lietuvoje kainas turime vakarietiškas, bet algas - lietuviškas: mūsų gyventojų perkamoji galia yra trečdaliu mažesnė nei ES šalių vidurkis, kai kainų lygis Lietuvoje siekia apie 80 proc. ES šalių vidurkio. Dar daugiau. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus akcentuoja: nors Lietuvoje vienam gyventojui sukuriamas BVP jau sudaro 83 proc. euro zonos šalių vidurkio, kad pasiektume visą 100 proc., prireiks dar maždaug 15 metų".

Geri darbai

Tačiau politologas akcentuoja, kad kai kur Vyriausybei sekėsi, nors labai mažoje sričių dalyje.

„Tarp sėkmingų darbų galima išskirti finansavimo gynybai didinimą, valstybės skolos sumažėjimą (proc. nuo BVP). Jei 2020 m. per pirminį COVID-19 pandemijos laikotarpį Lietuva skolinosi ženkliai ir skola siekė 46 proc. BVP, tai iki šių metų pradžios skola sumažėjo iki 38 proc.", - tik tiek gero apie šią Vyriausybę tepasakė A.Krupavičius.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
463
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (266)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kokia yra blogiausia dovana?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate I.Šimonytės Vyriausybės darbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+1 +6 C

+3 +7 C

+3 +6 C

+2 +7 C

+3 +6 C

+4 +6 C

0-6 m/s

0-3 m/s

0-4 m/s