1 nuotr.Kilus diskusijoms po Seime nepavykusio balsavimo dėl socialdemokrato Arūno Dudėno imuniteto naikinimo, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas skeptiškai vertina premjero Gintauto Palucko siekį inicijuoti pokyčius dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto.
Analogiškai politikas atsiliepia ir apie demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio siūlymą, jog parlamentarų teisinė neliečiamybė galios tik su Seimo veikla susijusių klausimų kontekste.
„Aš neįsivaizduoju dalinės, ką reiškia dalinė? Nes neliečiamybę turi ir teisėjai, ir Vyriausybės nariai. (...) Seimo nario veikla yra įvairialypė, tai nėra vien įstatymų priėmimas. Jeigu jis, sakykime, nepaiso Konstitucijos draudimo, neužsiimti jokia kita veikla ir negauti jokių kitų pajamų, įsisteigia įmonę ir organizuoja tos įmonės darbą, ar čia Seimo nario veikla, ar ne? Vadinasi, visais atvejais tas klausimas turi būti tiriamas“, – Eltai teigė J. Sabatauskas.
„Aš nemanau, kad jie (pokyčiai – ELTA) galėtų būti įgyvendinami. Kiekvienas toks balsavimas, kai būdavo prokuratūra prašydavo leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyt jo laisvę, neįvykdavo, pritrūkdavo balsų, tai visada tas klausimas iškildavo“, – dėstė politikas.
Visgi, J. Sabatausko teigimu, po Seime nepavykusio balsavimo dėl socialdemokrato Arūno Dudėno neliečiamybės naikinimo, parlamentarams taikomo imuniteto atsisakyti nereikėtų. Pasak jo, tokiuose balsavimuose be pateisinamos priežasties nedalyvavusiems politikams derėtų taikyti griežtesnę atsakomybę.
„Atsisakymas neliečiamybės gali sukelti kitų problemų. Neliečiamybės esmė yra įsitikinti, kad tikrai tas asmuo nėra politiškai persekiojamas. Tai kaip tada įsitikinti? Turėtų būti griežčiau žiūrima į asmenis, kurie gali, bet nebalsuoja“, – dėstė J. Sabatauskas.
Apie galimus teisinės neliečiamybės instituto pokyčius premjeras ir Seimo pirmininkas prakalbo po to, kai antradienį Seimas nesutiko naikinti socialdemokratų frakcijos atstovo Arūno Dudėno imuniteto. Balsavime nedalyvavus didžiajai daliai valdančiųjų socdemų ir „aušriečių“, nuspręsta neleisti patraukti politiko baudžiamojon atsakomynėn.
Diskusijos apie tai, jog reikėtų naikinti Seimo narių teisinės neliečiamybės institutą ar svarstyti galimus jo pokyčius, kyla nebe pirmą kartą. Tačiau iniciatyvos Seime taip ir nesulaukia palaikymo.
Seimo statute yra įtvirtinta, kad Seimo nario yra neliečiamas ir gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik parlamentui pritarus naikinti jo imunitetą.
