J.V.Žukas įžvelgia strateginę naudą steigti karinį poligoną Pietų Lietuvoje: visiems būtų patogu

„Jeigu dabar daug kalbama apie Suvalkų koridoriaus situaciją, tai galbūt ir prasminga turėti Lietuvos pietuose teritoriją, vietovę, kuri atitiktų tas sąlygas, kuriose galbūt galėtų vystytis kariniai veiksmai“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė J. V. Žukas.

Anot jo, net jei kariniai veiksmai pasirinktoje vietoje nevyktų, yra svarbu užtikrinti karių patogumą taikos metu ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas treniruotis.

„Jeigu čia atvyksta Vokietijos brigada, jeigu mes turėsime kažkokius bendrus mokymus ar perspektyvą ir su Lenkijos divizija, visiems būtų patogus tas Pietų Lietuvos regionas. Bet kartoju, aš čia sakau tik savo nuomonę, kokie iš tikrųjų yra kriterijai, gali atsakyti tik tie, kurie dabar renkasi vietą ir turi daugiau informacijos“, – sakė jis.

Pasak J. V. Žuko, poligoną ar mokymų taktinius laukus būtų optimaliausia įrengti kuo arčiau karinio dalinio, kurio lokacija priklauso nuo bendros saugumo situacijos, gynybos planų, išskaičiavimų, kur ir kaip pasiekti susitelkimo rajoną ar užduoties vykdymo vietą.

„Vertinama daug kriterijų. Aišku, jeigu dalinys yra vienoje Lietuvos pusėje, o poligonas bus kitoje, čia yra didelės kuro sąnaudos. Infrastruktūros prasme, visada geriau turėti dalinį šalia mokomos teritorijos arba poligono, kur būtų galima treniruotis“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas.

Reikia pasakoti apie poligono galimas naudas

Ne visi regionų gyventojai pozityviai žvelgia į naujų poligonų statybas jų kaimynystėje, su tuo teko susidurti ir pačiam J. V. Žukui. Anot jo, įprastai gyventojai bijo, kad atsiradus poligonui padidės triukšmas, bus išbaidyti žvėrys ir miškai taps nebeprieinami.

„Buvo įvairiausių atvejų ir trinčių su vietiniais gyventojais, kadangi jie skaitė, kad tai bus triukšmas ir dėl to kris jų NT kainos ir t. t. Paskui viskas aprimo, kaip ir jokių problemų nekilo“, – savo patirtį atsimena J. V. Žukas.

Buvęs kariuomenės vadas teigė negalintis komentuoti, ar dabartinė valdžia tinkamai vysto diskusijas su savivaldybėmis, tačiau remdamasis savo patirtimi pasakojo, jog esminis dalykas yra nebijoti eiti kalbėtis su gyventojais ir pateikti jiems visą reikiamą informaciją.

„Aš galiu remtis tik savo patirtimi, kai norėjome įkurti naują karinį miestelį būtent naujam artilerijos poligonui Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje. Žinau, kad įvairių nuomonių buvo dėl to miestelio įkūrimo, bet mes pradėjome labai geras aktyvias diskusijas su vietos valdžia. (…) Tam regionui buvo tam tikras postūmis į gerą pusę, ekonominis postūmis, kadangi atsiranda karinis dalinys, atsiranda darbo vietos“, – kalbėjo J. V. Žukas.

„Reikia paaiškinti visuomenei, kad tai nėra vien tik neigiami dalykai, kad ateis ir taip pat kažkas gero, kad atsiras daugiau žmonių, jaunų žmonių ir galbūt iš to bus kažkokia didesnė ekonominė nauda būtent tam regionui. Reikia daugiau bendrauti, reikia daugiau komunikacijos, reikia nebijoti eiti į ginčus, nebijoti pateikti informaciją, būti pasiruošus ją pateikti iš teigiamos pusės, ką gali karinis dalinys ar karinė teritorija duoti vienai ar kitai savivaldybei“, – tęsė jis.

ELTA primena, jog dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Vis dėlto, LSA prezidentas Audrius Klišonis antradienį tvirtino, kad centrinė valdžia su savivaldybėmis poligonų klausimu nekomunikuoja. Jis taip pat akcentavo, kad didesnės atsakomybės tariantis su savivalda dėl poligonų turėtų imtis premjeras Gintautas Paluckas, kadangi tai yra valstybinės reikšmės klausimas.

Trečiadienį ministras pirmininkas savo ruožtu pareiškė, jog naujojo karinio poligono vietos dairomasi šalies pietuose, kalbama su savivaldybių merais. Jis taip pat užsiminė apie galimas kompensacines priemones, jeigu tokių prireiks. Jis taip pat pažymėjo, kad vietos naujam poligonui yra dairomasi pietų Lietuvoje. 

Penktadienį krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė pranešė, kad šiuo metu svarstoma 14 potencialių vietovių. Ji pridūrė, kad laukiama LSA atstovų, su kuriais žadama susitikti kitą savaitę ir kalbėtis apie galimas vietas kariniam poligonui.

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.

Tiek Prezidentūra, tiek ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas jau ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvoje neišvengiamai reikės steigti dar vieną poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio karinis vienetas.