1 nuotr.Rugsėjo mėnesį teroristinį aktą Šiauliuose bandžiusių įgyvendinti ispanijos piliečių veiklą prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys vertina kaip Lietuvai priešiškos šalies provokaciją. Anot jo, šis taip ir neįvykdytas išpuolis yra tik dalis bendro paveikslo.
„Tie įvykiai yra tikri, realūs. Kitoje pusėje turime priešininką, kuris turi planavimo pajėgumus, kuris turi resursus, kuris gali veikti globaliai, ir kas susiję su kontinentine Europa – tai tikrai plačiai, ir nusimatęs taikinius Lietuvoje“, – LRT televizijai antradienį sakė K. Budrys.
Anot jo, šis incidentas tėra maža bendro paveikslo dalis.
„Viešai paskelbtos nepavykusios, kai kurios – pavykusios operacijos yra tik dalis viso bendro paveikslo, kas vyksta šiuo metu kaip minimum Europoje, ir Lietuva yra viena iš tų valstybių“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
K. Budrio teigimu, tokiais išpuoliais dažniausiai taikomasi į Rusijai svarbius objektus bei rezonansą visuomenėje galinčias sukelti vietas.
„Iš to, ką mes matėme pastaruoju metu, tai yra mums reikšmingi objektai, istorinės atminties objektai, matėme jau ir praeityje. Tos vietos, kurios gali sukelti visuomenėje rezonansą, sukelti tą teroro jausmą, kaip kad viešo susibūrimo vietos, prekybos tinklai“, – kalbėjo patarėjas.
K. Budrys apie Baltijos jūroje nutrūkusį kabelį: reikia stiprinti žvalgybinius pajėgumus
Kalbėdamas apie Baltijos jūroje nutrūkusį telekomunikacijų kabelį, jungusį Švediją ir Lietuvą, K. Budrys tikino, jog tokie atvejai tik įrodo, jog Baltijos jūroje būtina stiprinti žvalgybinius pajėgumus.
„Dabar akivaizdi išvada, kad mes turime turėti stipresnių žvalgybinių ir stebėjimo pajėgumų Baltijos jūroje, kad greičiau galėtume atsakyti, kas joje vyksta, kas joje juda tuo metu, kokie yra laivai. Žinome, kad Rusijos šešėlinis vaiduoklinis laivynas juda nuolat perveždamas įvairius krovinius nelegaliai. Mes turime turėti didesnę kontrolę mūsų jūroje“, – teigė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Antradienį paaiškėjo, jog teisėsauga sulaikė du ispanijos piliečius, kurie, kaip įtariama, rugsėjo mėnesį bandė Šiauliuose įvykdyti teroristinį išpuolį, siekiant padegti bendrovės pastatus. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ir toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 2 dalį.
Apie tai, jog Baltijos jūroje nutrūko Švediją ir LIetuvą jungęs telekomunikacijų kabelis, prabilta jau sekmadienį.
„Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Anot jo, interneto ryšį į Lietuvą „Telia“ perduoda trimis kabeliais, taigi, interneto pralaidumas dėl incidento buvo sumažėjęs trečdaliu. Pasak A. Šemeškevičiaus, ryšys vartotojams atkurtas apeinant gedimą.
Kaip skelbia portalas „lrt.lt“, tuo metu dėl povandeninio telekomunikacijų kabelio gedimo duomenų perdavimas visiškai nutrūko ir tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1,2 tūkst. kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.
Valdančiųjų atstovai šį gedimą siejo su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sakė, kad šiuo metu yra per anksti daryti išvadas, dėl ko buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos, tačiau neatmetė tiek piktybiškos veiklos, tiek negebėjimo laikytis procedūrų varianto.
