Kadenciją baigiantis Seimas priėmė tautinėms mažumoms skirtą įstatymą

Ketvirtadienį už šį Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos pateiktą dokumentą balsavo 67 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.

Nueinančiam Seimui pavyko užpildyti beveik porą dešimtmečių buvusią teisinę spragą ir priimti tautinėms mažumoms skirtą įstatymą, kuriame kalbama apie jų teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.

LLRA-KŠS atstovė: nėra čia dėl ko džiugauti

Nusivylimo dėl šio įstatymo priėmimo neslėpė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė. Ji apgailestavo, kad Seimas priėmė, jos vertinimu, tuščią ir nieko nesprendžiantį įstatymą.

„Nėra čia dėl ko džiugauti, nes šis įstatymas yra tiktai aplankas, o turinio jame nėra. Tai įstatymas, kuris apima tik sąvoką”, – po balsavimo pastebėjo parlamentarė.

Jos teigimu, naujos kadencijos Seimas turės tobulinti šį įstatymą taip, kad jis atitiktų tautinių mažumų lūkesčius. R. Tamašunienė pažadėjo, kad po pusmečio tikrai atsiras įstatymo pataisos.

Tam pritarė ir parlamentarė Agnė Širinskienė.

„Matyt, lieka įsipareigojimas kitai kadencijai šį įstatymą taisyti”, – sakė A. Širinskienė.  

G. Landsbergis: Lenkijoje yra domimasi šiuo įstatymu

Dar prieš balsavimą Užsienio reikalų ministras parlamentaras Gabrielius Landsbergis išreiškė viltį, kad kadenciją baigiantis Seimas priims naują Tautinių mažumų įstatymą.

„Priimti reikėtų, džiaugčiausi, jeigu tą padarytų besibaigiančios kadencijos Seimas. Mes tą darbą pradėjome“,  – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jis pastebėjo, kad Lenkijoje yra domimasi šiuo įstatymu.

„Yra domimasi tikrai visais lygiais dėl to įstatymo. Akivaizdu, kad tai yra aktualu“, – sakė Užsienio reikalų ministras.

Jis akcentavo, kad tai niekada nebuvo vertinama kaip „kažkoks atlygis“.

„Tai yra mūsų suvereni teisė, mūsų tam tikras įsipareigojimas mūsų tautinėms mažumoms“, – sakė ministras.

Jo nuomone, užtrukęs to klausimo priėmimas, „taptų  skauduliu“.

Įstatyme numatyta, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.

Naujame dokumente įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti savo tautinės tapatybės ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai.

Įstatymas suteikia teisę tautinėms mažumoms mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose.

Naujame dokumentas kalbama ir apie tautinių mažumų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimą. Įstatymas suteikia teisę tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims vienytis į organizacijas, steigti asociacijas, politines organizacijas.

Taip pat numatytas Tautinių mažumų tarybos sudarymas. Tai bus kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tautinių mažumų tarybą sudarys tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Įstatyme atkreiptas dėmesys ir į istorines tautines mažumas, kurios „yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės“. Istorinės tautinės mažumos, anot dokumento, turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.

Naujas Tautinių mažumų įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

ELTA primena, kad nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.