Kagėbistų sąrašo neišslaptinimas - tarnavimas Rusijai

„Nelemtas KGB sąrašo įslaptinimas faktiškai tapęs tokiu kietu riešutėliu, kad mūsų Seimas daugiau nei per 30 metų jo niekaip neperkanda. Todėl visą laiką, kai kalbame apie įslaptinimus, reikia atkreipti dėmesį į tris dalykus.

Pirma, ar tas reiškinys, procesas ar daiktas yra labai vertingas ir ar jis atitinka valstybės paslapties apibrėžimą. Tai čia yra viena. Antra, bet kokią paslaptį gali įslaptinti tik paslapčių subjektai, tiek jie gali suteikti slaptumo žymą, tiek įslaptinti. Tai šį kartą mes kalbame apie KGB sąrašą, mes kalbame apie KGB bendradarbius, KGB agentus, kurie už atlyginimą vykdė tam tikras užduotis ir tas užduotis vykdė ne bet kur, o Lietuvoje prieš Lietuvos piliečius. Ir trečias santvarkai labai svarbus dalykas, ar ta paslaptis yra vertinga, ar ne. Todėl jai visą laiką įstatymine forma suteikiama tam tikra paslaptis. Tai jeigu dabar, atsižvelgdami į visa tai, ką išaiškinau, praktiškai mes kalbame apie sąrašą asmenų, kuriuos įslaptino KGB, vadovaudamasis įstatymais, kurie veikė Sovietų Sąjungos metu. Tik tai. Nes būtent tai ir saugo, ir jiems tai buvo vertybė", - iš Seimo tribūnos kalbėjo D.Gaižauskas.

Jis kelia klausimą, ką, atkūrus nepriklausomą valstybę, padarė Lietuva, arba tuo metu esantys parlamente žmonės.

„Dabar mes kalbame, kad jie davė pažadą, išties jie davė tik pareiškimą pasakydami, kad tie žmonės, kuriuos įslaptino KGB, toliau bus, vėl atkūrus nepriklausomą valstybę, Lietuvos Respublikos įstatymais vėl saugomi. Įsivaizduojate? Tai visiškai neatitinka jokių apibrėžimų ir teisės normų, kada kita valstybė, jau mes kalbame apie nepriklausomą valstybę, įsipareigojo žodiniu susitarimu tęsti apsaugą KGB organizacijos darbuotojams. Įsivaizduojate, kokia yra nesąmonė, bet apie ją niekas dabar nekalba, nors, manau, atėjo laikas kalbėti, ar išvis tas duotas vadinamasis pažadas buvo teisėtas, ar jis atitinka Konstituciją? Nes taip, valstybės, kada sudaro tam tikras sutartis tarp valstybių, kalbu, kad būtų aiškiau, pavyzdžiui, dabar mes su NATO valstybėmis turime susitarimus... Ir jeigu mes gauname kokį nors pranešimą iš kitos valstybės, pavyzdžiui, Vokietijos, su slaptumo žymomis, mes įsipareigojame tas paslaptis irgi saugoti, nes ta paslaptis, dėl kurios mes sudarėme sutartį, vadinasi, mums irgi yra vertybė. Taip, su NATO valstybėmis yra labai aišku. Bet kodėl mes saugome Tarybų Sąjungos, kai mes pripažinome, kad KGB yra nusikalstama organizacija, darbuotojus, nesuprantu", - stebėjosi D.Gaižauskas.

Jis priminė, kad dalis KGB archyvo iškeliavo į Maskvą.

„Ir labai blogai, kai mes kalbame apie KGB archyvo sąrašo išslaptinimą, mes šią dalį, kada atkūrėme nepriklausomybę ir buvo vežami archyvai į Rusiją, dalis jų tik buvo sustabdytų (kalbame apie 1990 metus, ar ne?)... Mes kažkodėl pripažinome tuos maišus su tomis paslaptimis, kad tai yra vertybė mūsų atkurtai nepriklausomai valstybei, ir juos reikia įslaptinti. Bet neaišku, kas įslaptino, kuo vadovaujantis ir kam tai buvo naudinga.

Dėl to visi kiti siūlymai, ką mes dabar kalbame: išslaptinimą, dalinį išslaptinimą, tikrai neatitinka dabartinės nepriklausomos valstybės teisės normų, nes mums tie sąrašai negali būti ir vertybė, ir mes net neturime tokio apibrėžimo. Taip, jau ginčijasi Konstitucijos žinovai, kad, ko gero, yra duotas antikonstitucinis pažadas tuometinės tarybos, nes vienintelį dalyką, ką galėjo tik pažadėti, kad tie žmonės, kurie prisipažins, kad jie dirbo KGB, nebus persekiojami ir atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės. Bet įslaptinti dar sykį ir pratęsti slaptumo terminą, yra visiškai nesąmoningas procesas, kurį mes nuolatos tęsiame. Išeina, kad mes faktiškai bendradarbiaujame su Tarybų Sąjungos KGB organizacija. Nes mes tęsiame įsipareigojimą, duotą jų savo agentams pažadą, kad nebus išslaptinti. Mes vėl juos įslaptiname ir dar pratęsiame terminus.

Kai sakoma, kad gali kilti grėsmė, jeigu sužinos dabartinė Rusijos FSB arba GRU apie tą sąrašą, kur prisipažino... Reikia visiems pasakyti, kad tas pirmas prisipažinimų sąrašas yra dingęs ir reikėjo kartoti jiems vėl prisipažinimą, bet jau neatitiko skaičius. Ir dabar visi bijo net pasakyti, kas tą sąrašą pradangino. O gal būtent KGB ir pradangino iš karto, kad sužinotų, kas prisipažino?" - retoriškai klausė parlamentaras.

Anot jo, keistas yra ir argumentas, kad neverta viešinti viso sąrašo, nes kai kurie buvę kagėbistai jau yra seni.

„E.Manovas, kurio byla dabar teisme, yra 82 metų žmogus, buvęs konservatorių partijos narys, 82-ejų, jis veikė labai aktyviai. Ir jeigu žiūrint logiškai, tai žmogus, kuris tokio amžiaus, solidus, be jokios abejonės, naujiems, ko gero, agentams gal ir ne autoritetas, bet va to amžiaus žmonėms, kai buvo agentūrinis tinklas, jis galbūt ir buvo labai svarbus, nes jis buvo etatinis. Ir apie kokį žmonių sąrašą mes kalbame? Būtent - aštuoniasdešimtmečių.

Taigi, gerbiamieji, reikia atkurti teisingumą. Visų pirma išslaptinti visus, nes niekas daugiau tokio pažado negalėjo duoti. Tebūnie valstybė prisiimtų, kad jie nebus persekiojami ir baudžiamos atsakomybės nebus. Reikia padėti tašką, priimti tą istorinį momentą ir akcentuoti, išanalizavus pasakyti, kad tas pažadas, tiksliau, pasižadėjimas, duotas tik 15 metų, buvo neteisėtas, nes jisai neatitiko mūsų, Lietuvos žmonių, piliečių, lūkesčių. Saugojo kažkodėl tuos agentus, etatinius darbuotojus, kurie dirbo prieš Lietuvos valstybę. Taigi šie pagrindiniai akcentai turėtų būti kiekvienam žmogui dabar suprantami apie sąrašo įslaptinimą, kad kažkokių ginčų net neturėtų būti - jis privalo būti išslaptintas ir nedelsiant", - kolegas ragino D.Gaižauskas.