Kandidatas į finansų ministrus R.Šadžius kitų metų biudžetą koreguotų minimaliai, didintų skolinimosi limitą gynybai

Politikas įvardino ribotas galimybes koreguoti esamos Vyriausybės jau pristatytą kitų metų valstybės biudžetą.

„Jame jau įkalkuliuotas 3 proc. leistinas bendrojo vidaus produkto deficitas. Todėl galbūt kažkokie techniniai pakeitimai ir būtų, vienas iš svarbių pakeitimų – skolinimosi limito padidinimas, atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams antradienį kalbėjo R. Šadžius.

Anot jo, nors visos valstybės institucijos turi užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą, čia pagrindinį vaidmenį atlieka Finansų ministerija.

„Tikrai griežtai gynybai (bus pakeltas limitas – ELTA), tie skolinimosi limitai pagal savo tikslus yra pakankamai gerai išrašyti biudžeto parengiamuosiuose dokumentuose (...) Kiek konkrečiai (didėtų limitas – ELTA), šiandien negaliu pasakyti, tai yra detalės, kadangi nesu pareigūnas“, – tikino R. Šadžius.

Be to, pasak kandidato į ministrus, prioritetiniai darbai yra teisingesnės viešųjų finansų sistemos kūrimas, didesnis aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimas, plačiau apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas.

„(Nepakankamai apmokestinama – ELTA) turto nuoma, turto pardavimas, individualios veiklos apmokestinimas yra žymiai mažesnis negu žmonių, kurie gauna darbo pajamas. Sulyginti (darbo sutartis ir individualią veiklą – ELTA) turbūt ekonomiškai nebūtų prasminga, (...) bet ta disproporcija, kuri dabar egzistuoja, į ją, matyt, verta pasižiūrėti iš naujo“, – dėstė R. Šadžius.

„Antras dalykas, yra mokesčiai, kurie netrukdo ekonomikos augimui ir tai yra pirmiausia turto mokesčiai: prabangaus turto apmokestinimas yra visų koaliciją sudarančių partijų programoje. (...) Nekilnojamojo turto mokesčio klausimą, to turto, kuris nėra naudojamas įmonių ir jau apmokestintas, (...) taip pat reikės spręsti, tačiau čia naujojoje daugumoje visi sutaria, kad negalima skriausti mažiausią turtą turinčių žmonių“, – pridūrė jis.

Kandidatas į ministrus taip pat pabrėžė, kad reikia gerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, teisingiau indeksuoti gyventojų pajamų apmokestinimą.

„Pirmiausia reikia šnekėti ne apie mokesčių didinimą, o apie mokesčių surinkimą tų, kurie jau yra“, – pabrėžė R. Šadžius.

Kandidatas į ministrus kelių finansavimą įvardino kaip „rėkiantį prioritetą“, kuriam lėšų turėtų būti numatyta ne tik biudžete, bet ir neseniai nacionalinio plėtros banko statusą gavusios finansų įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) instrumentuose.

„Valstybinio plėtros banko perspektyvą mes su prezidentu šiek tiek aptarėme ir sutarėme, kai tai yra itin svarbus valstybei projektas“, – sakė R. Šadžius.

Nevykdys mokesčių reformos

R. Šadžius taip pat sakė į Seimą nešiantis ne mokesčių reformos paketą, tačiau atskirus siūlymus.

„Kadangi nei viena iš koaliciją sudarančių partija apie mokesčių reformą nešnekėjo, o šnekėjo apie mokesčių  sistemos pakeitimus ir, man atrodo, yra protinga išlaikyto mokesčių sistemos stabilumą, netgi galbūt užsimerkiant prieš kažkokius trūkumus, kuriuos galima būtų vėliau ištaisyti“, – teigė kandidatas į finansų ministrus.

„Apvertus aukštyn kojomis mokesčių sistemą, atsirastų milžiniškos problemos tiems, kurie tuos mokesčius moka. (...) Dėl to eina kalba apie atskirų mokesčių atskirus pakeitimus, bet su konkrečiai tikslais“, – pridūrė jis.

Tęsiantis šalies vadovo susitikimams su kandidatais į ministrus, antradienį Prezidentūroje lankėsi Finansų ministerijai vadovauti siūlomas R. Šadžius bei kiek vėliau lankysis pretendentė tapti švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popovienė.

Iki 2022 m. Europos Audito Rūmuose dirbęs R. Šadžius ėjo finansų ministro pareigas ir anksčiau – Gedimino Kirkilo Vyriausybėje 2007-2008 m. bei Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinete 2012-2016 m.

Prezidentas G. Nausėda jau buvo susitikęs su dalimi kandidatų į naująją socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybę.

Penktadienį šalies vadovas kalbėjosi su parlamentare Dovile Šakaliene – ji siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat vyko prezidento pokalbis su jo vyriausiuoju patarėju Kęstučiu Budriu – pastojo kandidatūra teikiama į užsienio reikalų ministrus. Pirmadienį prezidentas susitiko ir su Kęstučiu Biručiu, teikiamu į kultūros ministrus.

Tuo metu G. Paluckas į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūlo Seimo narę Ingą Ruginienė, į susisiekimo ministrus – socialdemokratą Eugenijų Sabutį, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarę Ramintą Popovienę, į finansų ministrus – jau anksčiau šias pareigas ėjusį Rimantą Šadžių.

Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiški liko tik sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų kandidatūros. Portalas lrt.lt skelbė, jog vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo G. Paluckui tenka ieškoti naujo kandidato – į šias pareigas siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė posto.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Su pastaruoju prezidentas jau buvo susitikęs pirmadienį.

G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.

ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.