Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministres, socialdemokratė Raminta Popovienė mano, jog susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda įtikino šalies vadovą savo kompetencijomis ir pasiruošimu dirbti Vyriausybėje.
„Tikrai susitikimas ir pokalbis buvo labai konstruktyvus, manau, kad pristačiau tai, ką tikrai esu dirbusi, ką patyrusi pati iš savo praktikos. Manau, kad mano atsakymai įtikino prezidentą“, – po pokalbio su šalies vadovu Prezidentūroje žurnalistams sakė kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministres.
„Akcentavau, kad visos sritys – švietimas, mokslas ir sportas – yra tampriai susijusios ir turi didelės įtakos žmonių gyvenimo kokybei. Šiandien globaliame pasaulyje išsilavinusi tauta tikrai yra labai svarbu, tad švietimas šalia valstybės saugumo yra viena iš prioritetinių sričių. Tad švietimo sistema tikrai turi būti orientuota į ateitį, turi būti inovatyvi, turi remtis geriausiomis patirtimis ir pavyzdžiais bei atliepti šiandienos pasaulio iššūkius“, – kalbėjo socialdemokratė.
Prioritetų ratas – platus: žada mažinti ir atskirtį, ir biurokratizmą
Kandidatė į ŠMSM vadoves tikina – jeigu bus paskirta ministre, ji sieks užmegzti kontaktą ir išklausyti visas suinteresuotas visuomenės grupes.
Tarp esminių socialdemokratės prioritetų – siekiai mažinti atskirtį švietime.
„Akcentuojame tai, kad turime užtikrinti lygias galimybes vaikams. Visiškai nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, nuo jo šeiminės padėties – (turime – ELTA) užtikrinti kokybišką ugdymą, deramą dėmesį skirti mokyklų aprūpinimui kompiuteriais, vadovėliais (...). Didelis dėmesys turi būti skiriamas neformaliajam ugdymui, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui ir, žinoma, visuotinio ikimokyklinio ugdymo įgyvendinimui“, – kalbėjo politikė.
R. Popovienės teigimu, būsimoji Vyriausybė turės spręsti ir mokytojų atlyginimo klausimą.
„Vieni iš svarbiausių klausimų ir darbų – ir toliau šiandien yra mokytojo atlyginimų klausimai, nes mokytojų darbas yra labai atsakingas ir valstybė privalo atlyginti mokytojui teisingai“, – kalbėjo ji, akcentuodama, jog partijos turi ir toliau laikytis susitarimo dėl švietimo politikos.
„Tik susitikus su profesinėmis sąjungomis, su bendruomenėmis diskutuosime ir kalbėsime apie siekius ir tolimesnius darbus šioje srityje“, – tikino parlamentarė, paklausta, ar jau yra numatyta aiški vizija dėl mokytojų algų kėlimo.
„Turime kalbėti ir apie biurokratizmo mažinimą“, – toliau prioritetus vardijo Seimo narė.
Tuo metu kalbėdama apie sporto sektorių, R. Popovienė žadėjo, jog tai taip pat išliks viena iš prioritetinių sričių.
„Dėmesys infrastruktūrai – ypač kaimo vietovėse, kad jose galėtų dalyvauti iš visų visuomenės grupių žmonės: tai yra vaikai, tai yra asmenys su negalia, tai yra senjorai“, – kalbėjo ji, užsimindama, jog svarbu skirti didesnį dėmesį sporto mokykloms.
Norėtų keisti mokyklų tinklo reformą
Kalbėdama apie prioritetinius darbus, kandidatė į ŠMSM negailėjo kritikos konservatorių Vyriausybės inicijuotam mokyklų tinklo optimizavimui. Pasak jos, reikėtų atsisakyti dabar nustatytos 21 mokinio ribos gimnazijų klasėse ir daugiau atsakomybės suteikti savivaldybėms.
„Šiandien turime atkreipti dėmesį ir mokyklų tinklą reguliuoti taip, kad neatsižvelgtume į formalius skaičius, tačiau turėtume matyti visą Lietuvos žemėlapį, išskirtines vietoves, turime bendrauti su bendruomenėmis ir savivaldybių merais. Daugiau atsakomybės (reikia suteikti – ELTA) savivaldybėms“, – kalbėdama apie prioritetinius darbus akcentavo R. Popovienė.
Socialdemokratė mokyklų tinklo optimizavimą įvardijo kaip reformą, kurią reikėtų keisti.
„Nustatytas formalus 21 moksleivio skaičiaus klasėje tikrai iššaukė labai daug problemų, ypač regionuose esančiose mokyklose. Pirmas darbas – susitikti su bendruomenėmis, su savivaldybėmis ir ieškoti čia sprendimo būdų, nes daugelį mokyklų šis klausimas palietė“, – dėstė R. Popovienė.
„Regionuose uždaromos gimnazijos ir tai iššauks labai daug įvairiausių problemų. Mokytojams sumažės krūvis, mokyklos, kurios pilnai renovuotos, turinčios stadionus, akredituotos, negalės vykdyti veiklos, dėl to, kad yra nustatytas kažkoks formalus skaičius“, – akcentavo ji.
Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Visgi, šiais mokslo metais mokyklose leista sudaryti vieną klasę su mažesniu mokinių skaičiumi, tačiau mokykloje bus stebimos mokinių skaičiaus augimo tendencijos.
ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.