Kas alsuoja Gintautui Paluckui į nugarą?

Aišku, kol kas dar anksti tvirtinti, jog G.Paluckas atsistatydins. Tačiau jau ne tik opozicija, bet ir patys įtakingiausi socialdemokratai ima bent teoriškai svarstyti, kas galėtų į skandalus klimpstantį premjerą pakeisti.

Bet viena kandidatė juk yra! Sėdi Briuselyje! G.Paluckas pernai džentelmeniškai „pasiaukojo" dėl LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės sveikatos. Matyt, kartu su pačia Vilija išsigando, jog ši, tapusi premjere, labai pasiligos. Tad dabar V.Blinkevičiūtė, visai nepasiligojusi, toliau žydi Europos Parlamente. Kadangi žydi, tai galėtų, esant reikalui, pasiaukoti ir pakeisti bičiulį Gintautą. Kuris pastaruoju metu kiek apvytęs.

Tačiau tai neįvyks. V.Blinkevičiūtė, vos išgirdusi tokį akiplėšišką pasiūlymą, turbūt vėl pravirktų. Imtų aimanuoti, jog sunkiam premjerės darbui jaučiasi pernelyg pavargusi. Tad reikia tik žavėtis J.Oleku. Šis politikas, būdamas penkeriais metais vyresnis už bičiulę Viliją, už ją vis vien jaunatviškesnis. Nes visai nesibaidytų premjero pareigų. Nors pats yra medikas (mikrochirurgas), tačiau nemano, jog premjero pareigybė yra kažkuo itin pavojinga sveikatai. Kažkaip ypatingai susendina ir t.t.

Tiesa, Ingrida Šimonytė, būdama premjere, tapo irzlesnė, kandesnė ir įžeidesnė. G.Paluckas dabar taip pat nervingesnis. Bet kiti premjerai nedemonstravo kažkokių ypatingų charakterio pokyčių.

Pats nesisiūlo

Kita vertus, pats J.Olekas į premjerus nesisiūlo, neužbėga įvykiams už akių, nelipa G.Paluckui ant kulnų. Tik mandagiai atsakinėja į žiniasklaidos klausimus. Pasako tik tiek, jog toks postas jo neišgąsdintų.

„Jeigu būtų toks pasitikėjimas iš prezidento, iš politinės bendruomėnės, - viešai sakė J.Olekas, - tai reikėtų tą pareigą atlikti. Manau, kad esu pasiruošęs savo gyvenimiška, politinio darbo patirtimi".

LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis irgi neslėpė, jog J.Olekas yra vienas iš galimų kandidatų į premjerus. Aišku, tik tuo atveju, jei G.Paluckas savo poste neišsilaikytų.

O tuo metu, kai J.Olekas dar tik teoriškai svarsto premjeravimo galimybę, politiniai oponentai turbūt jau iš naujo rausiasi „auksinių šaukštų" peripetijose. Būtent tame laikotarpyje, kai J.Olekas vadovavo Krašto apsaugos ministerijai, kariuomenė prisipirko per brangių virtuvės rakandų. Tuo labai papiktindami prezidentę Dalią Grybauskaitę. Oponentai prisimins ir 1999-ųjų autoįvykį, kai J.Olekas mirtinai partrenkė du pėsčiuosius. Tačiau, palyginus su G.Palucku, J.Oleko biografijoje aiškiai trūksta skandalų. Nors du kartus vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai ir du kartus - Krašto apsaugos ministerijai.

Lietuvoje būti atsakingam už valstybės sveikatos politiką jau savaime yra asmeninė katastrofa. Šios srities ministru būna nepatenkinti visi ligoniai, jų giminės ir visas šalies medikų bei farmacininkų sąstatas. Bet J.Olekas kažkaip išlaviravo. Joks slaptas priešas nesužlugdė ministro kompromatais, neprisiuvo senų nuodėmių ir t.t. O tai Lietuvoje jau savaime stebuklas.

Vienam rūpi paukščiai, o kitam - bitės

Nežinia, kas dar iš socialdemokratų galėtų pretenduoti į G.Palucko vietą. Tokių žmonių turbūt yra ne vienas. Ne tik sostinėje, bet ir regionuose. Tačiau visuomenė labiau žino apie V.Blinkevičiūtę, J.Oleką ir kadaise visiškai realų kandidatą į premjerus, Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Ar šie politikai turi tarpusavyje ką nors bendro? Išskyrus tą pačią partiją, kuri bent teoriškai turi nulemti ir šių žmonių politinius įsitikinimus bei pažiūras.

Bendrumus bei skirtumus išduoda žmonių laisvalaikio pomėgiai. J.Olekas mėgsta tenisą, futbolą, bitininkystę, medžioklę ir šokius. Medžioklę, sportą ir šokius mėgsta ir M.Sinkevičius. Sportą mėgsta ir G.Paluckas, tačiau vietoje medžioklės renkasi žvejybą, o vietoje bitininkystės - paukštininkystę. Į kompaniją sunkiau įsipaišo V.Blinkevičiūtė. Tiesa, ji, kaip ir M.Sinkevičius, mėgsta skaityti knygas. Iš visų trijų politikų, mėgstančių sportuoti, J.Olekas renkasi futbolą, o kiti du - krepšinį. Skonio dalykas, bet futbolas už krepšinį yra agresyvesnis. Tiesa, ne Lietuvoje.

Vyresni mažiau sugadinti?

Socialdemokratai dabar atsidūrę keblioje padėtyje. Juk vos ne kasdien išgirsta ką nors naujo ir skandalingo apie savo partijos pirmininką. Gal net tyliai pyksta, šnibžda: „Kodėl anksčiau nepasipasakojai? Būtume nerinkę". Ir baiminasi, jog dar kas nors iš G.Palucko praeities išlįs. Jei tai būtų eilinis partijos narys, kolegos jam patartų laikinai suspenduoti savo buvimą partijoje, kol teisėsauga išsiaiškins. Panašiai kadaise savo noru buvo pasielgęs V.P.Andriukaitis.

Tačiau G.Paluckas yra LSDP pirmininkas. Visai neseniai išrinkta naujoji partijos galva. Tad partija su susispendavusia galva būtų kaip tas raitelis be galvos. O kas nori likti begalviais? Juk taip nefotogeniška! Tad dabar visos viltys į tai, jog G.Paluckas kažkaip išsikapstys. Nuramins ir prezidentą, ir visuomenę.

O jei neišsikapstytų, logiškiausia jį būtų pakeisti solidžiu socialdemokratu. Socdemų senbuviu. Kilusiu ne iš „bebrų". Solidžiu kaip Azijos aksakalas. Nes pastatysi į premjero postą „pienburnį" - ir vėl lauk netikėtumų!

Tik ar socdemai vis dar supranta žmones? Vienas J.Oleko argumentų - 2027-aisiais Lietuva visą pusmetį pirmininkaus Europos Tarybai, todėl esą reikia tvirto žmonių palaikymo politinėje bendruomenėje ir visuomenėje. Kažkodėl netikiu, jog vienas G.Paluckas, jeigu liktų toliau premjerauti, sužlugdytų ES renginį. Juolab kai tas renginys ganėtinai formalus.

Lietuvos visuomenė per daugiau nei tris dešimtmečiu patyrė tiek politinių skandalų, protesto mitingų, kad jau nelabai tikisi pamatyti visiškai skaidrų, principingą politiką. Tenkinasi tuo, ką turi, nes kitokių paštu neatsisiųsime. Žmonės tiek nusivylę, tiek tapę abejingi, kad jiems mažiausiai rūpi, kad Lietuva po dviejų metų Europos Tarybai pirmininkaus. Na, ir kas? Juk ne pusseserės vestuvės ar kaimyno vaiko krikštynos.

Tokį Lietuvos pirmininkavimą žmonės suvokia kaip eilinį Briuselio grietinėlės pasibuvimą, įrėmintą visokiais kultūriniais renginiais, priėmimais Valdovų rūmuose ir Prezidentūroje. Kadangi į tokius priėmimus niekas provincijoje dirbančio staliaus, kombainininko, virėjos ar mokytojos nekvies, tai žmonės ir nesirūpina. Gyvena savo gyvenimus. Ar jie pademonstruos „tvirtą visuomenės palaikymą", ar nepademonstruos, pirmininkavimas Europos Tarybai vis vien įvyks. Tai ko rūpintis?