1 nuotr.Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui siekiant prisijungti Grenlandiją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva yra tarptautinės teisės pusėje, o tai, akcentuoja politikas, nėra neutrali pozicija.
„Mūsų pozicija yra labai aiški ir tai joks ne neutralitetas. (...) Lietuva aiškiai pasisakome už tarptautinės teisės principus, už tai, kad sąjungininkai tarpusavio klausimus spręstų numatytuose rėmuose taip, kaip įpareigoja ir principai, ir priimti Aljanso įsipareigojimai. Tokios pozicijos ir toliau laikomės. Tai nėra neutralitetas“, – pirmadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje aiškino K. Budrys.
„Lūkestis buvo išreikštas, kad būtent taip ir pavyks tuos klausimus išspręsti, neužmirštant konteksto ir priežasties – mums svarbaus Šiaurės Atlanto ir Arkties saugumo, su tuo susijusių klausimų, ateities. Tikiu, kad taip ir bus“, – vylėsi jis.
Praėjusią savaitę K. Budrys teigė, jog Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn. Ministro teigimu, JAV bei Danija yra Lietuvos partnerės, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami „sąjungininkų ir tarptautinės teisės dvasioje“.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino – tokia skubotai ar neapgalvotai K. Budrio pareikšta neutrali pozicija „neduoda ramybės“.
ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas tarptautinėje bendruomenėje sukėlė diskusijas pareiškęs, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti Valstijoms. Jis tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.
Respublikonas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.
Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.
Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais.
Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.
