K.Budrys ragina įsiklausyti į kariuomenės kūrėjų savanorių kritiką: turime pasižiūrėti į veidrodį ir pasitaisyti

„Pats debatas, ko mums reikia labiau, ko mums reikia mažiau, kur turėtume labiau pasistengti, kur buvo spragos didelės – jis yra reikalingas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.

„Dėl turinio – galima diskutuoti (...). Tačiau ta dalis, kur kritikuojamas pats dialogo trūkumas – kad nėra einama į kontaktą su atskiromis visuomenės grupėmis – į tą kritiką tikrai reikėtų atsižvelgti ir ją priimti. Jeigu tos organizacijos, kurios tradiciškai remia krašto apsaugos sistemą, tradiciškai yra patys didžiausi simpatikai, kelia abejones dėl to, kaip vyksta dialogas (…) – reiškia turime pasižiūrėti į veidrodį ir pasitaisyti“, – teigė jis.

K. Budrys pažymėjo, kad Lietuvoje nėra daug krašto apsaugos sistemos ekspertų. Visgi, tęsė jis, į diskusijas nacionalinio saugumo klausimais šiuo metu įsitraukę nemažai politikų ir specialistų.

„Tas yra gerai, jeigu mes siekiame visuotinės gynybos ir visuotinio įsitraukimo į gynybos reikalus“, – akcentavo jis.

Todėl, pakartojo šalies vadovo patarėjas, ignoruoti kariuomenės kūrėjų savanorių pasisakymų ir kritikos negalima, nes diskusija yra reikalinga.

„Tikrai nelįsčiau į apkasus, į gynybines pozicijas. Čia, turbūt, ne atsišaudyti reikia, o apsidairyti, kur yra tikrasis oponentas. Ne čia yra oponentai“, – apibendrino jis, veikiausiai omenyje turėdamas krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reakciją į kariuomenės kūrėjų laišką.

ELTA primena, kad mėnesio pradžioje Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei premjerę Ingridą Šimonytę, reikšdami susirūpinimą dėl kariuomenės bei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės. Anot jų, vadovybė ignoruoja NATO ekspertų siūlymus ir ignoruoja „akivaizdžius karybos ir technologijų pokyčius“. Be to, kariuomenės kūrėjų teigimu, krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimai ir pasisakymai, jų nuomone, dažnai prieštarauja realiems šalies gynybos interesams.

„Taip pat nepateisinamas aukšto rango NATO ekspertų siūlymų bei rekomendacijų ignoravimas ar atmetimas, o abejingumas visuomenės iniciatyvoms kuria itin nepalankią pilietinę atmosferą“, – kreipimesi dėstė kariuomenės kūrėjai savanoriai, akcentuodami, kad valstybės gynybai reikalingi atsakingi lyderiai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas netruko sureaguoti į šį laišką. Šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje politikas pažymėjo, kad perėmus krašto apsaugos valdymą situacija buvo išties prasta. Jo teigimu, ministerija neturėjo amunicijos atsargų, tinkamo finansavimo, nebuvo imtasi veiksmų, kad Rukloje iškiltų logistikos bazė ar kareivinės.

„O štai atviro laiško autoriams norėčiau padėkoti už suteiktą progą parodyti kas padaryta ir daroma. Gal net kariuomenė neatsisakytų kai ką autoriams (esant jų norui) parodyti, kas faktais paneigtų kai kuriuos išankstinius įsitikinimus“, – rašė ministras.