Ko išsigando ministrė Monika Navickienė?

Negaliu sakyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai visiškai nebendravo. Po pirmosios užklausos, kurioje nurodžiau, kad noriu pasikalbėti apie institucijos ir jos pavaldžių įstaigų valdomą turtą, ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Kavaliauskas patikino, kad pasistengs suorganizuoti susitikimą su ministre gyvai. Juolab kad ir ministrės darbotvarkė tomis dienomis nebuvo labai įtempta. Deja, netrukus sulaukiau atsakymo, kad gyvai M.Navickienė bendrauti nenori, o į visus rūpimus klausimus atsakys raštu (ir net greičiausiai ne ji pati, o koks nors klerkas).

Per tą laiką, kol laukiau atsakymo, kilo naujų klausimų, aktualių bei gyvybiškai svarbių visiems Lietuvos pensininkams, todėl dar kartą pabandžiau susitarti dėl susitikimo gyvai, nes formalūs biurokratų atsakymai, paprastai, būna sausi ir neinformatyvus. Be to, kalbantis visada iškyla papildomų klausimų, kurių iš anksto negali numatyti.

Nepaisant pateiktų argumentų, vėl sulaukiau institucijos raginimo klausimus pateikti raštu, nors jokia aiški negalėjimo susitikti gyvai priežastis nebuvo įvardinta. Tuomet susimąsčiau, kodėl sisteminiuose portaluose nuolat šmėžuojanti M.Navickienė, taip vengia „Respublikos" leidinių grupės. Todėl, kad aš - nesiskutęs? Bet juk ne į pasimatymą ministrę kviečiau, o planavau rimtą darbinį pokalbį. Nors, jeigu ministerijos tvarka reikalauja, tai galėjau ir nusiskusti, tik kad niekas nepasakė.

O gal todėl, kad atstovauju „ne tai" žiniasklaidos priemonei? Bet juk ministrei prisiekė dirbti Lietuvai, todėl jai nelabai turėtų būti skirtumas, su kuria, oficialiai šalyje registruota ir legaliai veikiančia žiniasklaidos priemone bendrauti. Priešingu atveju ministrę galima būtų įtarti diskriminacija.

Galiausiai toptelėjo, kad M.Navickienė, kaip ir dar viena, ne vienerius metus politikoje praleidusi bei aukštas pareigas ėjusi veikėja, tiesiog bijo bendrauti gyvai, nes supranta, kad gali sulaukti nesuderintų klausimų. O jeigu tai, neduokdie, dar nutiks tiesioginio eterio metu, tai situacija iš viso taps sudėtinga. Nors gal priežasčių buvo ir daugiau, todėl nenorėdamas konfūzyti ministrės, didžiąją dalį klausimų pateikiu viešai.

1. Kodėl ministrė taip vengia susitikti su žurnalistais gyvai, nors dienotvarkė nėra perkrauta?

2. Iš 48 Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų nuolat darbe (Aguonų g. 4) būna apie 10. Kiti dirba mišriu būdu. Koks teisės aktas reglamentuoja tokį būdą?

3. Kadangi dirbančių iš biuro nėra daug (įsitikinom asmeniškai), gal tikslinga būtų sumažinti užimamų patalpų plotus, kas leistų sutaupyti nemažai biudžeto lėšų, nes, valdančiųjų teigimu, pinigų trūksta šalies gynybai?

4. Kiek dar tokių įstaigų kaip VDI yra ministerijos pavaldume? Kokia darbo tvarka galioja jose? Kiek iš įstaigų darbuotojų dažniausiai dirba ne iš biuro?

5. Kiek ministerijos darbuotojų dirba nuotoliu ir kiek yra tuščių patalpų?

6. Kokiu transportu disponuoja ministerija (automobilis, metai, modelis, variklio tūris)?

7. Pensininkams buvo nenorima atiduoti jų sukauptų pensijų, nes jie jas „praloš arba atiduos sukčiams". Po „BaltCap" skandalo ši pozicija keisis?

8. Galbūt svarstoma galimybė leisti žmonėms pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir nebebūti įtraukiami privalomai?

9. Ar ministerija galvoja, kas ir kaip kompensuos ir iš pensijų fondų „praloštus" pinigus?

10. Ar po šio skandalo bus griežtinama pensijų fondų veikla ir įvedami papildomi saugikliai?

11. Ar Lietuvos pensijų fonduose saugomos žmonių lėšos yra apdraustos? Jeigu ne, tai kodėl?

12. Ar pati ministrė kaupia pinigus kokiame nors pensijų fonde? Nes kaip ir turėtų.

13. Gal Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę solidarizuotis su gyvenančiais ties skurdo riba ir, bent iki kadencijos pabaigos, pagyventi už minimumą ir be privilegijų?

14. Ką M.Navickienė planuoja veikti rudenį, nes į naują Seimą, tikėtina, nebepateks?

15. ...

Klausimų sąrašas nėra baigtinis, tad jeigu skaitytojai turi idėjų, ko dar reikėtų paklausti ministrės, lauksime pasidalinant jomis komentaruose ir klausimyną papildysime.