Kokių dar veikėjų slepiasi konservatorių partijoje?

Konservatorių gretose vis pasimato įdomių veikėjų. Neseniai paaiškėjo, kad rusišką muziką klausančius ir rusiškus filmus žiūrinčius žmones šaudyti pasiūlęs Algis Ramanauskas yra konservatorių partijos narys. Iš ministrės posto konservatorė Monika Navickienė turėjo trauktis, paaiškėjus ryšiams su teistais verslininkais. Visuomenė dar nepamiršo ir pedofilijos skandalo, kai įtarimų dėl nepilnamečių tvirkinimo ir prievartavimo sulaukė su konservatoriais į Seimą patekęs Kristijonas Bartoševičius. Beje, prieš kelis metus kaltinimų seksualiniu priekabiavimu buvo sulaukęs ir konservatorius Mykolas Majauskas. O dabar konservatorių gretose aptiktas netgi galimas Rusijos šnipas.

- Ar pažinojote šnipinėjimu įtariamą konservatorių Eduardą Manovą? - „Vakaro žinios" paklausė buvusio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio.

- Nepažįstu jo. Matytas, bet ne daugiau. Įprastai tokie žmonės, kurie šnipinėja, visada stengiasi būti tokiose gretose, kur informacijos yra daugiau. Nė viena partija nuo to nėra apsaugota, nes žmogui reikia rinkti informaciją. Kitas klausimas, kaip nuo to partijos saugosi ir kaip dirba mūsų specialiosios tarnybos.

Manau, tokie žmonės renkasi ne tik konservatorių partiją, bet ir kitas, kurios yra arčiau valdžios. Konservatorių partija yra tokia partija, kuri vienokia ar kitokia forma būdavo arčiau valdžios, tad informacijos joje turbūt daugiau nei kitose partijose.

- Nors būtent konservatoriai linkę kitiems klijuoti Kremliaus agentų ir šnipų etiketes.

- Ironiška, ši partija labai mėgsta pamatyti dėmes kituose, bet pamiršta, kad nėra pati apsaugota nuo tokių šnipų. Šnipai ir agentai yra neatsiejami nuo konservatorių retorikos. Turbūt tai yra didžiausia bėda, kai bandoma susirinkti politinių taškų skaldant tautą. Ypač, grėsmės akivaizdoje, kai kaip tik reikėtų ieškoti sutarimo ir būdų susivienyti. Tokiai nedidelei tautai išlikti yra ne taip paprasta, matant, kaip griūna pasaulinės tvarkos ir nebeaišku, kur ir kokie sprendimai priimami. Bet, matyt, dar ne visi įsisąmonino, kad laikai sunkūs.

Rusijos agentūros tikrai valgo duoną ne už dyką. Ir taip buvo visada.arptautiniais partneriais.

- Daug metų esate politikoje. Yra tekę susidurti su tokiais žmonėmis?

- Man yra tekę dirbti beveik visose komisijose, susijusiose su mūsų praeitimi. Bet aš nesu linkęs iš to rinkti kokių nors politinių taškų.

Tai yra labai sudėtinga tema. Teisinėje valstybėje būtina rasti tikrų įrodymų. Įtarimų gali būti visokių, bet kol neturi aiškių įrodymų, geriau patylėti. Nes klaida, kalbant šia tema, gali kainuoti labai brangiai tiek valstybei, tiek tam žmogui. Bet turime suprasti, kad mūsų priešai tikrai nesnaudžia, dirba. Daug kalbame apie KGB, bet šiais laikais yra ir naujos struktūros, tokios kaip FSB, kurios dirba kitais metodais, bet tikrai dirba.

Man atrodo, kad nėra nieko jiems geriau kaip mūsų krečiamos kvailystės. Ir tai jiems nieko nekainuoja, nereikia verbuoti ar agituoti. Pakanka į atitinkamą postą pastatyti nelabai išmintingą žmogų. Jis kitai pusei iš savo neišmanymo dirbs.

- Pastaruosius ketverius metus, vadovaujant konservatoriams, ne viena situacija atrodė kaip tyčinis veikimas prieš Lietuvą.

- Mes turime daug žmonių, kurie vargu ar kažką kito gyvenime galėtų veikti, išskyrus tai, kad garsiai kalba, kitus smerkia. Šnekorių turime labai daug, o dirbančių - ne tiek. Mes dažnai mušamės į krūtinę, norime parodyti tam tikros drąsos, bravūros, dažnai net nepasiderinę su kitais.

Tikras patriotizmas nėra garsus. Jis turi būti mūsų viduje, o ne rėksmingas ir garsus. Ne veltui sakoma, kad superpatriotizmas yra priešo užuovėja. Nes žmogui, kuriam nereikia nieko įrodinėti nei prieš save, nei prieš kitus, kuriam iš tiesų šalis yra svarbi, nereikia rėkti, kad jis patriotas. Jis tiesiog toks yra.

- Kaip pastarieji įvykiai paveiks konservatorių partijos reputaciją?

- Yra žmonių, kurie nuoširdžiai įsitikinę, kad ši partija yra vienintelė kažką gero daranti Lietuvai. Tokių žmonių yra ir bus, jų įsitikinimų nepakeisi. Bet dauguma žmonių mato dvejopus standartus: vieni prie kryžiaus greitai prikalami, o savosios nuodėmės išpažįstamos sunkiai. Nors nė vienas iš mūsų neapsaugotas nuo klaidų ir nė vienas nesame angelas. Tas fariziejiškumas yra negeras dalykas.

- Kokią informaciją galima surinkti iš partijos vidaus?

- Žvalgybinės institucijos įprastai renka visą informaciją. Ne tik apie tai, ką daro valdžios pareigūnai. Bet kartu stebi ir politinę atmosferą, aiškinasi tuos žmones, nuo kurių priklauso sprendimai, apie juos renkama informacija, kuria galima būtų vienaip ar kitaip pasinaudoti. Kuo daugiau informacijos turi, kuo ji platesnė, tuo tavo analizės yra geresnės. Jeigu renki tik vieną šališką informacija, pasipila klaidos. Todėl renkama įvairiausia informacija: nuo anekdotų lygio iki įtakingų žmonių nuomonių.