Konservatorių iniciatyva dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nepavyko

Už konservatorių siūlymą balsavo 66 parlamentarai, prieš – 61, susilaikė 8 Seimo nariai.

Susilaukęs daug klausimų ir kritikos dėl pirmalaikių rinkimų iniciatyvos, G. Landsbergis parlamentarams iš tribūnos bandė paaiškinti, kad politikai turi prisiimti politinę atsakomybę už vadinamąją „čekučių“ krizę. Todėl, tikino konservatorius, Seimo narių balsavimas dėl pirmalaikių rinkimų ir parodys, ar politikai yra linkę prisiimti atsakomybę.

„Kiekvienas turime turėti pareigą ir atsakomybę paaiškinti tą apsisprendimą kodėl būtent taip mes balsavome. Ne dėl to, kad tai yra pagalba konservatoriams... Tai yra ne konservatorių klausimas. Tai yra net ne Seimo klausimas. Aš matau tai kaip politinės sistemos klausimą, už kurį mes visi esame atsakingi. Balsuodami mes prisiimame atsakomybę“, – Seimo posėdžio metu teigė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderio teigimu balsuojant Seimas pasirinks vieną iš dviejų kelių: politinės sistemos perkrovimą arba visuotinę amnestiją.

„Mūsų siūlymas ieškant bendro vardiklio – perkraukime sistemą, siekiant, kad politikus įvertintų geriausias demokratinis arbitras – Lietuvos piliečiai. Kitoks apsisprendimas, turite tai aiškiai suprasti prieš spaudžiant mygtukus, reikš Seimo suteikiamą visuotinę amnestiją“, – akcentavo jis.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Algirdas Sysas posėdžio metu išsakė pritarimą pirmalaikiams parlamento rinkimams. Visgi, jo teigimu, pirmalaikių rinkimų reikia dėl to, kad konservatoriai nesugeba susitvarkyti su susidariusia situacija.

„Jeigu gerbiami konservatoriai nesusitvarko nei su pažadais mes turime juos išvaduoti. Todėl duokime laisvę konservatoriams, tegul pailsi“, – pirmalaikių rinkimų idėją palaikydamas sakė socialdemokratas.

Iniciatyva sukėlė dalies parlamentarų pasipiktinimą

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigia, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai turėtų būti inicijuojami tik tuo atveju, jei valstybę būtų ištikęs „politinis paralyžius“.

„Vyriausybė turi būti neįgali dirbti arba Vyriausybės nebūti ir parlamentas turi būti neįgalus suformuoti naują daugumą ar pertvirtinti esamą, ar suformuoti kažkokią Vyriausybę“, – sakė A. Mazuronis.

Visgi, pasak politiko, nei vienos iš įvardintų priežasčių šiuo metu valstybėje nėra.

Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas teigė, kad visa ši susidariusi situacija yra panaši į konservatorių sukurtą politinį cirką.

„Jūs vadovaujate partijai, kurios vienas iš kandidatų ėjo su tokiu lozungu, kad politika be cirkų. Tačiau visas šis sprendimas man labai panašus į cirką“, – Fiodorovas, akcentuodamas, kad pirmalaikiams rinkimams nėra jokio pagrindo.

„Visos reformos, kurias jūs teikėte, nepaisant to, kad opozicijai jos nepatiko, praėjo. Darbas vyksta pakankamai sklandžiai. Drebiname politinę sistemą sugalvotais cirkais“, – pridūrė jis.

Apie pirmalaikių rinkimų idėjos naudą klausinėjo ir patys konservatoriai.

„Kokia nauda būtų jei įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai. Kokia valstybei būtų iš to nauda, jeigu patektų tie patys žmonės, kurie susijęs su čekiu skandalu“, – teiravosi konservatorių frakcijai priklausanti Angelė Jakavonytė.

„Kažkokiu būdu visuomenei turi būti pateiktas atsakymas kaip mes toliau judame“, – bendrapartietei atsakė G. Landsbergis.

Apie visos politinės sistemos pertvarką konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis. TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus.

Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų. Tai reiškia, kad atsistatydintų ir visas Ministrų kabinetas.

I.Šimonytė: pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug

Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“.

„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, todėl, kad aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Pasak politikės, tolimesni sprendimai dėl jos ateities Vyriausybėje bus svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiume.

„Prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą. Tai prezidiumas bet kuriuo atveju šį klausimą svarstys“, – teigė ji, akcentuodama, kad klausimas nepriklauso nuo jos asmeninės pozicijos.

„Aš nesu asmeniškai Vyriausybėje, aš esu deleguota partijos. Mano sprendimai – kokie jie bebūtų – turės vis tiek būti aptarti prezidiume. Kai prezidiume aptarsime, tuomet aš ir informuosiu“, – sakė ji.