Laukia buvusios valdžios darbų revizija

Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius darbą pradės nuo svarbiausio - komitetas įvertins, ką paliko nueinanti valdžia.

„Neseniai Valstybės kontrolė paviešino ataskaitą, kad „Via Lietuva" (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) neproporcingai daug pinigų išleidžia greičio matuokliams - tiek sektoriniams, tiek momentiniams. Ir jie statomi bet kur, o ne ten, kur, kaip Valstybės kontrolė akcentuoja, turėtų būti statomi, nes yra avaringi ruožai. Pinigai, kurių taip trūksta pinigų asfaltavimui bei remontui, taškomi ne ten, kur reikia. Nuo Kelių plėtros programos kaskart dalis pinigų nugvelbiama. Daug net valstybinės reikšmės kelių yra net neasfaltuoti, pinigų pakanka tik esamai būklei, kuri dažnu atveju nėra patenkinama, palaikyti. Apie plėtrą net nėra ką galvoti, kol, pavyzdžiui, kaip Lenkija, nesame sukūrę Kelių fondo. Kuris, tikiuosi, atsiras per 2025-uosius", - „Vakaro žinioms" kalbėjo A.Skardžius.

Pasak jo, daug pinigų išmetama ir kelių ženklinimui.

„Daug valstybių teko apkeliauti, tačiau niekur nemačiau, kad būtų toks intensyvus ženklinimas. Įtariu, kad tai - lobistinė veikla, perteklinis ženklinimas neturi eikvoti keliams skirtų lėšų. Dar vienas dalykas, susijęs su „Via Lietuva", yra „Teltonikos" atvejis. 
„Via Lietuva" nemato reikalo leisti nutiesti elektros kabelio kelių apsaugos zonoje, nors dėl to stringa milijardinės investicijos. Protu nesuvokiama, kai žinyba, pavaldi Susisiekimo ministerijai, stabdo investicijas, kurios garantuotų kelių proc. dydžio BVP šaliai. O elektros perdavimo tinklus administruojanti įmonė „Litgrid" nurodinėja, kad patys investuotojai pasistatytų skirstyklą, nusitiestų kabelius per privačias žemes. Palaukite. Tai kokias užduotis valstybėje atlikinėja ši valstybės strateginė įmonė? Kuri nevykdo strateginių tikslų, o veikia priešingai - stabdo investicijas. Taip akivaizdžiai daroma žala, o gal jau net ir padaryta. Net saulės jėgainių nebuvo leidžiama statyti ant šio 3 mlrd. eurų vertės investicinio komplekso dėl galių nebuvimo. O tos galios buvo išparceliuotos, tikėtina, saviems draugams. O didžiausiam investuotojui galių neliko", - akcentavo A.Skardžius.

Politiką stebina ir tai, kad milžiniško jūrinio projekto, kuris bus 15 metų finansuojamas iš vartotojų kišenės, konkurse dalyvaus vienintelis dalyvis - „Ignitis".

„Ir jis atsives užsienio partnerį. Kodėl turėsime šerti kažkokį užsienio partnerį? Reikia visa tai peržiūrėti ir labai skubiai. Nes skubama riboženklius susikalti jau per gruodį", - pabrėžė Seimo narys.

Parlamentarui nuostabą kelia ir ketinimai vartotojams, naudojantiems dujas būstų šildymui, nuo sausio vėl branginti dujas - net po 10 centų už kubinį metrą.

„Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas prisistatydamas Seime atsakinėjo į mano klausimą, kodėl „Ignitis", kuris vienintelis tiekia dujas buitiniams vartotojams, neperka dujų vasarą, kai jos pigiausios. Visa Europa perka ir talpina saugyklose, „Ignitis" to nedaro dėl nesuprantamų priežasčių. Valstybinis reguliuotojas, kuris reguliuoja kainas, pasirodo, neturi jokių įstatyminių galių įtakoti tokius „išdykavimus". Čia jau ir nusikalstamą veiką galima įžvelgti. Pamename, kai dujos tekainavo apie 0,5 euro už kubinį metrą, o „Ignitis" nusipirko po beveik 2 eurus 2023-aisiais. Reguliuotojui teliko šią kainą įskaityti į tarifą, taikomą vartotojams. Nežinau, už kiek dabar „Ignitis" prisipirko dujų, kad jos ir vėl brangsta vartotojams.

Tačiau svarbiausia, kad neperka, kai jos pigiausios, nededa į Inčukalnio saugyklą Latvijoje. Ir nesuka sau galvos. Kam sukti galvą, kam sudarinėti sutartis su Inčukalnių, transportuoti ten dujas, atgal transportuoti? Kai galima visą naštą užkrauti vartotojams. Kiek jie pasakys, tiek valstybinis reguliuotojams perkels mums į tarifą. G.Paluckas sakė, kad to nebebus. Nes tai - apiplėšinėjimas. Visi minėti klausimai turi būti sprendžiami greičiausiai", - reziumavo A.Skardžius.