1 nuotr.Šiuo metu Lietuvos banko (LB) oficialiųjų tarptautinių atsargų (OTA) vertė siekė daugiau nei 7 tūkst. mlrd. eurų, tačiau šalis šių atsargų išnaudoti neturi teisės. Anot LB, tai atitinkamais įsipareigojimais ir kapitalu finansuotas turtas, o ne bankui valdyti perduotos valstybės lėšos.
„Tai yra įprastas reikalavimas modernioje ekonomikoje, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje (130 straipsnis), kurią pasirašė ir Lietuva. Išlaikyti centrinio banko nepriklausomumą reikalauja ir ECBS statutas (Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto III skyriaus 7 straipsnis). Lietuvos banko veikla turi būti finansuojama iš šaltinių, kurie nemažintų banko nepriklausomumo – tam centriniai bankai įprastai naudoja pajamas iš užsienio atsargų investavimo“, – rašoma LB pranešime.
„Europos Sąjungos Sutarties 123 straipsnis nustato piniginio finansavimo draudimą, tai yra draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą Lietuvos banke turimose sąskaitose Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ar įmonėms“, – priduria LB.
Pažymima, jog Lietuvos bankui taip pat draudžiama tiesiogiai pirkti priemones iš jų skolos. Vis dėlto, šios ES Sutarties nuostatos nedraudžia LB įsigyti minėtų skolos priemonių antrinėje rinkoje tam tikromis sąlygomis, nustatančiomis, kad tokie skolos priemonių pirkimai nebūtų naudojami kaip minėtų draudimų išvengimo galimybė.
„Lietuvos banko įstatymo 1 straipsnis nustato, kad Lietuvos bankas savo veiklą vykdo tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos ir Europos Centrinio banko teisės aktams. Lietuvos banko turtas jam priklauso nuosavybės teise. Savo turtą Lietuvos bankas valdo, naudoja ir juo disponuoja pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir Lietuvos banko įstatymą“, – akcentuoja LB.
„Bet koks Lietuvos banko turto, įskaitant užsienio atsargas, suteikimas, ar lėšų tiesioginis skolinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ar valstybei priklausančioms įmonėms nesilaikant Europos Sąjungos ir Europos Centrinio Banko teisės aktais nustatytų reikalavimų būtų laikomas Europos Sąjungos Sutarties 123 straipsnio pažeidimu“, – priduriama pranešime.
Nurodoma, jog bendrai per savo šiuolaikinio gyvavimo istoriją, Lietuvos bankas į valstybės biudžetą jau yra pervedęs 591 mln. eurų, o per pastaruosius penkerius metus – 65 mln. eurų.
Lietuvos bankas kartu su ECB, vykdydamas pinigų politiką, yra įsigijęs daugiau nei 8 mlrd eurų vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Interviu naujienų agentūrai BNS šalies vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad finansuojant gynybos išlaidas galima būtų svarstyti apie 7 mlrd. eurų vertės užsienio valiutos rezervo atsargų panaudojimą, griežtinti PVM surinkimo reguliavimą ir didinti procentines kaupiamųjų pensijų fondų investicijas Lietuvoje, o ne užsienyje.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
