LB prognozuoja, kad šalies BVP šiemet augs lėčiau – iki 2,7 proc.

Pasak centrinio banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, įtakos kitąmet augančiam vartojimui daugiausia turės Seimo sprendimas gyventojams leisti nuo 2026-ųjų laisviau išsiimti lėšas iš pensijų fondų.

„Antros pensijų pakopos reforma turės didžiausią momentinę įtaką ekonomikos raidai“, – makroekonomikos apžvalgoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Anot G. Šimkaus, daromos prielaidos, kad lėšų išėmimas iš kaupimo antroje pensijų pakopoje sparčiausias bus 2026 m. pirmąjį pusmetį, tik įsigaliojus naujai tvarkai, ir 2027 m. antrąjį pusmetį – „langui“ išsiimti sukauptas einant į pabaigą.

LB vertinimu, pirmu etapu iš pensijų fondų pasitrauks 20 proc. dalyvių, kurie atsiims apie 1,13 mlrd. eurų. 

Daroma prielaida, kad 90 proc. lėšas atsiimsiančių asmenų bus mažiau pasiturintys, todėl, pasak centrinio banko analitikų, didžiąją dalį lėšų jie išleis prekėms ir paslaugoms, o ne investicijoms ir taupymui. 

Prognozuojama, kad kitąmet vartojimo pagyvėjimas BVP augimą galėtų paspartinti apie 0,5 proc., tačiau tai esą būtų vienkartinis poveikis – 2027-ais metais jis sulėtėtų 0,6 proc. 

Anot G. Šimkaus, labiausiai šalies ekonomikos plėtrą ilgalaikėje perspektyvoje ribos JAV muitų tarifai.

Skaičiuojama, kad 2025–2027-ais metais prekybos muitai šalies ekonomikos plėtrą pristabdys 0,3 proc. – 0,1 proc. punkto daugiau nei buvo prognozuota birželį. 

Anot LB, tai bus susiję su Europos Sąjungos (ES) ir JAV susitarimu, kuriuo Lietuvai numatytas efektyvusis tarifas padidėjo nuo 8,3 proc. iki 13,3 proc.  

Pasak G. Šimkaus, nors Lietuvos ekonomikos augimo prognozės šiemet prastesnės, visgi šalies BVP kilimas esą džiugina bendrame euro zonos kontekste.

„Ekonomika lėtėja, tačiau toliau lieka augimo kelyje. Antrąjį pusmetį ekonomikos raida vis tik turėtų šiek tiek paspartėti. (...). Augimas turėtų daugmaž grįžti į ilgametę tendenciją“, – sakė centrinio banko valdybos pirmininkas.

„Bendrame euro zonos kontekste Lietuvos augimas, sakyčiau, yra įspūdingas“, – pabrėžė jis.

Prognozuojamas kainų augimas

Infliacijos prognozės rodo, kad šiemet ir kitąmet ji Lietuvoje bus kiek didesnė negu 3 proc., tam daugiausia įtakos darys maisto produktų ir paslaugų kainos – šiemet infliacija šalyje turėtų siekti 3,5 proc., kitąmet – 3,1 proc. ir 2027-aisiais sumažėti iki 2,6 proc.

„Kyla visų pagrindinių maisto produktų kainos ir didžiausią poveikį maisto infliacijai turi pabrangę alkoholiniai gėrimai, pieno, mėsos produktai, tabakas“ , – teigė LB valdybos pirmininkas. 

Tam, anot jo, įtaką darys kitąmet augantys mokesčiai ir brangstančios žaliavos, o paslaugų kainų kilimui – kylantys atlyginimai.

„Darbo užmokestis yra didžioji paslaugų savikainos dalis, o darbo užmokesčiai toliau sparčiai auga, tai paslaugos brangs pakankamai sparčiai – 5 proc. kitąmet. Vis tik, iš kitos pusės, tai yra šiek mažiau negu jų 6 proc. brangimas šiemet“, – pridūrė G. Šimkus.

LB vertinimu, daugelyje šalies sektorių šiemet sumažėjo užimtųjų skaičius – antrą ketvirtį nedarbas, nors padidėjo nedaug, pasiekė 7,2 proc., augo jaunimo nedarbas, tačiau sumažėjo aukštos kvalifikacijos asmenų nedarbas.

Pasak G. Šimkaus, padidėjęs nedarbo lygis sumažino atlyginimo didinimo spaudimą. 

„Darbo užmokesčio augimas lėtėja. Prie to labiausiai prisidėjo, kad valdžios sektoriuje darbo užmokesčio augimas sumenko nuo 14 proc. pernai iki 8 proc. šiemet. (…) Panašiu tempu, apie 8 proc. auga atlyginimai privačiame sektoriuje“ , – sakė jis. 

Šalyje kitąmet įsigaliosiantys mokestiniai pakeitimai, G. Šimkaus teigimu, bendrą kainų lygį padidins maždaug 0,5 proc.

„Realusis BVP per šį laikotarpį, tikėtina, dėl mokesčių pertvarkymo augtų apie 0,3 proc. mažiau nei tuo atveju, jei mokestinių pakeitimų nebūtų. (...) Realų BVP labiausiai varžys didėsiantys tiesioginiai mokesčiai, ypač, mūsų vertinimu, gyventojų pajamų mokesčio (GPM – ELTA) pakeitimai“, – teigė G. Šimkus.

Laukiama investicijų augimo

Investicijos, kaip nurodo centrinio banko valdybos pirmininkas, nors pernai buvo stabtelėjusios, šiemet turėtų augti. Pozityvumo, pasak jo, suteikia tai, kad lėšos yra nukreipiamos į inovacijas, mokslus, energetiką – svarbias kryptis ateičiai.

Anot G. Šimkaus, jei investicijos augs, tai kloja pamatus dar vienai teigiamai tendencijai – našumo atsigavimui. 

„Tą matėme ir pernai, ir manome, kad bent jau artimiausiais metais našumo augimo kryptis išliks panaši, laikysis ties 3 proc.“ , –  teigė jis. 

Vis tik, pasak G. Šimkaus, įžvelgiamos ir rizikos, kadangi įmonės rodo prastėjančią finansinę padėtį. Jo teigimu, tokių įmonių daugėja pramonėje, paslaugų srityje, mažmeninėje prekyboje ir, jei tokios tendencijos liks, įmonėms bus sunkiau skirti lėšų investicijoms ir našumo didinimui.

Pasaulinėje ekonomikoje – teigiamos tendencijos

Nors pirmasis 2025 m. pusmetis buvo permainingas ir su daugybe nežinomųjų, G. Šimkus pastebi, kad ekonominė situacija pasauliniame kontekste gerėja.

„Geopolitinė aplinka tebėra sudėtinga, tačiau pasaulio ekonomikos raidoje yra teigiamų poslinkių. Vienas iš jų – didesnis aiškumas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų muitų sprendimų. Pirmąjį šių metų pusmetį buvo nemažai nerimo, tačiau šiuo metu ima rastis ženklų, kad pasaulio ekonomikos raida yra palankesnė, nei tikėtasi buvo anksčiau“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

„Matome, kad ekonomikos augimo lūkesčiai gerėja. Nuotaikos išskirtinai geresnės paslaugų sektoriuje, kuris labiau orientuotas į vidaus rinką“, – aiškino G. Šimkus.

Tiesa, valstybėms, kurių ekonomikos yra labiau paremtos gamyba ir eksportu, situacija yra sunkesnė, pastebėjo centrinio banko vadovas.

„Į eksportą labiau orientuotam gamybos sektoriui toliau sekasi sudėtingiau – didelio augimo nesitikima, gerėjimo tendencijos taip pat nematyti“, – teigė G. Šimkus.