LB skyrė 130 tūkst. eurų baudą įstaigai „Pervesk“

Kaip rašo LB, „Pervesk“ darbuotojai, kurių pareigos susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, nebuvo tinkamai supažindinti su šios srities vidaus politika ir procedūromis.

„Pervesk“ neužtikrino, kad būtų tinkamai valdomi interesų konfliktai, kai paslaugos teikiamos su įstaiga ir jos naudos gavėjais susijusiems klientams, taip pat neužtikrino tinkamos platintojų kontrolės reglamentavimo. Už tai LB elektroninių pinigų įstaigai skyrė įspėjimą“, – rašoma pranešime.

Pasak centrinio banko, įstaigos sustiprinto kliento tapatybės nustatymo procedūros taip pat turėjo trūkumų.

Kaip teigiama pranešime, pradėdama tarptautinius korespondentinius santykius su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, „Pervesk“ nesurinkdavo pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti keliamą riziką, o užmegzdama dalykinius santykius su didesnės rizikos klientais – neužtikrino, kad jiems būtų taikomos proporcingos kontrolės priemonės. 

„Bendrovė taip pat neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančios stebėsenos – pažeidimų nustatyta tiek reglamentuojant procedūras, tiek jas įgyvendinant. Stebėsenos scenarijai nebuvo pritaikyti specifinėms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tipologijoms bei didesnės rizikos klientų segmentams. Be to, nustatyta retrospektyvios stebėsenos, vidaus tyrimų ir kitų procesų trūkumų“, – tvirtina LB.

Tiesa, skiriant poveikio priemones (baudą ir įspėjimus), LB atsižvelgė, kad „Pervesk“ savo iniciatyva ėmėsi priemonių pažeidimams šalinti ir užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje, o siekdama įvertinti numatytų priemonių įgyvendinimo tinkamumą, atliko tarpinį nepriklausomą auditą.

Centrinis bankas taip pat įpareigojo bendrovę „Pervesk“ pašalinti likusius pažeidimus bei trūkumus ir pateikti galutinę tai patvirtinančią nepriklausomo audito išvadą.

Primename, kad bendrovė „Pervesk“ buvo dalis „Bankeros“ istorijos. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka šios situacijos ikiteisminį tyrimą.

Kaip skelbta, prieš septynerius metus lietuviams pradėjus platinti kripto žetonus per projektą „Bankera“, surinktos kelių dešimčių milijonų eurų lėšos pervestos į Ramiajame vandenyne esančios valstybės Vanuatu banką „Pacific Private Bank“, kurį prieš žetonų platinimo pabaigą įsigijo „Bankeros“ įkūrėjai Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas. 

Tyrimo duomenimis, per pusmetį 2017-2018 metais „Bankeros“ projektas, platinant „Banker“ (BNK) kripto žetonus, pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų, juos įsigijo daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Visgi po staigaus susidomėjimo „Bankeros“ pirminiu žetonų platinimu (ICO) BNK žetonai nuvertėjo ir investuotojai patyrė nuostolius. 

BNK žetonus sukūrė ir išleido Britų Mergelių salose registruota bendrovė „Finalify Ltd.“, o per Lietuvoje registruotą bendrovę „Spectro Finance“ buvo valdoma virtualios valiutos keitykla „SpectroCoin“ – joje investuotojai ir galėjo nusipirkti „Bankera“ žetonų.

Tyrimo duomenimis, iš „SpectroCoin“ sąskaitos Lietuvoje daugiau nei 45 mln. eurų buvo pervesti į kitą tos pačios įmonės banko sąskaitą „Pacific Private Bank“. 

Kitą Lietuvoje registruotą ir elektroninių pinigų įstaigos statusą turinčią „Pervesk“ „Spectro Finance“ naudojo iš ICO gautoms lėšoms tvarkyti. 

„Pacific Private Bank“ trijų „Bankeros“ įkūrėjų valdomoms bendrovėms taip pat esą paskolino milijonus eurų, šios įmonės naudotos pernakt nekilnojamąjį turtą (NT) – vilą Prancūzijos Rivjeroje, butą Neringoje, Vilniaus Gedimino prospekte bei Kaune ant Nemuno kranto.

Anot portalo, „Pacific Private Bank“ taip pat skolino milijonus eurų tiesiogiai „Bankeros“ įkūrėjams V. Karalevičiui, M. Mockevičiui ir J. Dobiliauskui, argumentuodamas, kad paskolos skirtos „asmeninėms reikmėms“. Šias paskolas garantavo bendrovės, priklausiusios minėtiems asmenims – „Finalify Ltd.“, „Spectro Finance Systems“ ir „Spectro Finance“.