1 nuotr.Šiandieninė Lietuvos politinė tikrovė vis labiau primena režimą, o ne demokratinę respubliką. Nors Konstitucija aiškiai apibrėžia valdžių padalijimą, prezidento įgaliojimus ir Vyriausybės atsakomybę, žurnalistų ar teismo veiklos ribas realybėje viskas vyksta priešingai.
Prezidentas Gitanas Nausėda kiekviename žingsnyje elgiasi antikonstituciškai. Formuodamas Vyriausybę jis peržengia savo kompetencijas, o viešais pasisakymais bei politiniais sprendimais nuolat diktuoja kryptį, kuri neatitinka nei Konstitucijos dvasios, nei jos raidės. Tai reiškia, kad šiandien Lietuva faktiškai gyvena nekonstitucinėje santvarkoje, kurioje nėra teisėtai veikiančio vadovo, nors formaliai institucijos egzistuoja.
Prie šios situacijos prisideda ir kiti valdžios centrai. Naujoji premjerė, socialdemokratė Ingrida Ruginienė neseniai pareiškė, kad Vilnius kalio trąšų tranzito klausimu „bus nepajudinamas".
Kitaip tariant, net jeigu sprendimas galėtų atnešti realią finansinę naudą Lietuvai ir sumažinti paprastų žmonių mokesčių naštą, klausimas kategoriškai, be diskusijos ir be alternatyvų, uždaromas. Tokia pozicija atskleidžia ne principingumą, o visišką dogmatišką užsispyrimą, kurio pasekmes tenka apmokėti gyventojams.
Dar vienas pavyzdys - „Nemuno Aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis. Neseniai garsiai kalbėjęs apie „Ignitis" privatizavimo klausimus ir būtinybę nacionalizuoti ar bent jau iš esmės pakeisti situaciją, šiandien jis jau akivaizdžiai atsitraukinėja.
Užuot kalbėjęs apie privatizacijos tyrimą ar realius sprendimus, R.Žemaitaitis dabar apsiriboja kalbomis apie „stebėtojų tarybų" perskirstymus, įtakų balansą ir kitus antraeilius klausimus. Kitaip tariant, vietoje žadėto sisteminio sprendimo visuomenei siūlomi tik kosmetiniai pokyčiai, kurie nieko iš esmės nekeičia.
Tuo pat metu visuomenėje auga nepasitenkinimas. Žmonės mato, kad milijardai skiriami ginkluotei, o ekonominiai sprendimai priimami taip, kad paprastų piliečių gyvenimas vis sunkėtų. Jie taip pat mato, kad politinė klasė, įskaitant prezidentą, faktiškai nepaiso Konstitucijos ir jos principų, o teisminės ir kontrolės institucijos tyli.
Visa tai veda prie neišvengiamos išvados: šiandieninė Lietuvos valdžia ne tik nebeatstovauja žmonėms, bet ir veikia už Konstitucijos ribų. Gyvename santvarkoje, kuri pagal formą vadinasi demokratija, bet pagal turinį - vis labiau primena režimą.
Sprendimas yra paprastas. Nacionalinis transliuotojas LRT privalo suteikti eterį viešoms diskusijoms, kuriose visos politinės jėgos, turinčios iniciatyvą spręsti šiuos klausimus, galėtų pateikti savo siūlomus sprendimus. Tokios diskusijos turi būti rodomos geriausiu laiku, kad žmonės gautų galimybę išgirsti ne tik vienos valdžios stovyklos monologą, bet ir tikrą demokratinę diskusiją.
Politinės partijos „Nauja Politinė Jėga" steigėjas Eduardas Vaitkus
