 1 nuotr.
 1 nuotr.Užsienio reikalų ministerija parengė Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose 2024 m. sąvadą - sudarė sąrašą visų narysčių ir įvertino dalyvavimo kiekvienoje organizacijoje naudingumą, atsižvelgiant į jose svarstytų klausimų aktualumą Lietuvai, įvykusių susitikimų skaičių, susitikimų, kuriuose dalyvavo valstybės institucijos ar įstaigos atstovai, skaičių, narystės mokesčių ir savanoriškų įmokų sumą.
Sąvade pateikta apibendrinta informacija apie Lietuvos dalyvavimą 163 tarptautinėse organizacijose ar kituose daugiašaliuose tarptautinio bendradarbiavimo formatuose (2023 m. - 183), įskaitant informaciją apie narystės mokesčius, sumokėtus mokesčius ir savanoriškus įnašus. 2024 m.
Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos tarptautinėms organizacijoms sumokėjo narystės mokesčių - 18 521 eurų (2023 m. sumokėjo 16,19 mln. eurų narystės mokesčių, 2022 m. - 18,67 mln. eurų narystės mokesčių, 2021 m. - 14,44 mln. eurų).
Savanoriški įnašai sudarė 13,53 mln. eurų (2023 m. - 27, 75 mln. eurų).
Daugiau nei po milijoną eurų Lietuvai kainuoja narystė 7-iose organizacijose: Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijoje (1,386 mln. eurų), Europos kosmoso agentūroje (3 mln. eurų), Pasaulio banke (12 mln. eurų; narystės mokesčio nėra, tačiau Lietuva prisideda prie Tarptautinės plėtros asociacijos išteklių papildymų kasmet mokėdama įnašus į šios asociacijos išteklių papildymus - 2024 m. buvo sumokėta 2 mln. eurų.
Taip pat 2024 m. buvo sumokėta 10 mln. eurų į Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą), Europos saugios oro navigacijos organizacijoje (1,22 mln. eurų narystės mokestis ir 222 tūkst. eurų savanoriškas įnašas), Europos patentų organizacijoje (1,4 mln. eurų), Jungtinėse Tautose (4,779 mln. eurų - iš jų 2,27 mln. eurų yra narystės mokestis, likusi suma - įnašas į JT taikos palaikymo misijų biudžetą), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (2,1 mln. eurų).
Prie kiekvienos iš 163 organizacijų nurodyta, kad narystė joje yra naudinga. Net ir prie tų, kurios pernai nė karto nesusirinko, arba susirinko, bet Lietuva nedalyvavo. Tik prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nurodyta, kad pernai Seimas ją denonsavo.
Yra kelios organizacijos, ar kiti dariniai, kuriems priklausome, nors jie, atrodo, su Lietuva turi mažai bendro.
Pavyzdžiui, kad ir JT konvencija dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo.