1 nuotr.Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininko pavaduotojas Waldemar Urban džiaugiasi dideliu Šalčininkų savivaldybės gyventojų aktyvumu Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi, politikas nedrįsta prognozuoti, ar tai lems geresnius rezultatus nei šiuo metu turimo mandato Briuselyje išlaikymas.
„Partija tikisi kuo geresnių rezultatų. Džiugina, kad Šalčininkai aktyviai balsuoja. Bet dėl to, ką tai reikš, tai matysime, lauksime rezultatų“, – Eltai teigė W. Urban.
„Aš manau, kad pozicijos išlaikymas būtų laimėjimas, o jeigu rinkėjai patikės daugiau, tai aišku tik džiaugsimės“, – į klausimą, ar partija tikisi antro mandato EP, atsakė jis.
LLRA-KŠS atstovo nuomone, nors šie rinkimai yra pasyvesni nei buvo 2019 m., tuo metu didesnį aktyvumą lėmė kartu vykęs antrasis prezidento rinkimų turas.
„Matome, kad tas aktyvumas yra truputį mažesnis, nei 2019 m. rinkimuose, bet beveik 9 proc. didesnis nei 2009 m. Tai per tuos 15 metų padidinome EP rinkimų aktyvumą, su sąlyga, kad jie vyksta ne tuo pat metu, kaip prezidento rinkimų antrasis turas. Nes prezidento rinkimai patraukia visada viską į viršų“, – komentavo politikas.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vienas pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.
Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.
