1 nuotr.Seimo Kultūros komitetas vakar išklausė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pernykštės veiklos ataskaitą, kurioje, kaip ir dera ataskaitų rengėjams, neapsieita be savigyros. Tiesa, šįkart Kultūros komiteto nariai dar pagąsdinti sudėtinga geopolitine situacija.
Komiteto nariams buvo pateikti duomenys, jog 75 proc. gyventojų pasitiki LRT, o 87 proc. mano, kad čia dirbama profesionaliai. 75 proc. teigia, kad čia suteikiama galimybė pasisakyti skirtingoms visuomenės grupėms ir profesijoms. 85 proc. mano, kad yra supažindinami su kultūros naujienomis.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikino, jog LRT yra mylimas prekės ženklas, nes, naujausiais duomenimis, turi 1,286 milijonus vartotojų, o tai yra 5 proc. daugiau nei pernai. Visgi M.Garbačiauskaitė-Budrienė baiminosi, jog, renkant lėšas naujai steigiamam Gynybos fondui, gali sumažėti LRT lėšos. Ir tai suprantama. Nes jeigu Seimas pritars akcizų didinimui degalams, tai pajus kiekvienas mašinų savininkas. Įskaitant ir LRT. O pinigų reikia, nes LRT ruošiasi statyti sau naują pastatą ir iš trijų pastato architektūrinio konkurso laimėtojų šiomis dienomis tikisi išsirinkti vienintelį. O pats statybos rangos viešasis pirkimas gali užtrukti apie 14 mėn.
Vienas argumentų, kur LRT teks papildomai investuoti - ne tik naujo pastato statyba, bet ir karinės grėsmės. Tad naujasis pastatas turėtų studijas ir po žeme. Anot M.Garbačiauskaitės-Budrienės, LRT jau dabar rengiasi nenumatytoms sudėtingoms situacijoms:
„Dalis lėšų buvo skirta karo atvejo pasirengimui. Organizuojame darbą taip, kad nenumatytais atvejais galėtų radijas, portalas veikti ne iš Lietuvos teritorijos. Tas pats bus pasakytina ir apie televiziją. Tik televizijos atveju yra daug sudėtingiau, nes karo atveju ne taip paprasta užtikrinti TV transliavimą, todėl planuojame išleidimo užtikrinimą ir iš užsienio. Norime parengti bendrą planą Baltijos šalyse. Taip pat galvojame apie mūsų darbuotojų saugumą, vykdome pratybas, pradėjo veikti mūsų ekstremalių situacijų valdymo komitetas, kuris nuolat seka tą temą."
LRT atstovas Tomas Rytel Kultūros komiteto narius ramino, jog jeigu Vilniuje kiltų ekstremali situacija yra paruoštas Kauno korespondentinis punktas:
„Jis yra pilnai įrengtas ir parengtas tiek karinei situacijai, tiek jeigu įvyktų kažkokia nelaimė ir reikėtų keltis iš Vilniaus bei LRT veiklą vystyti kitoje vietoje. Kaunas (LRT punktas - aut. past.) yra pilnai įrengtas, o kituose LRT korespondentų punktuose, tikėtina, darbas vyktų ne pačiuose punktų patalpose, o nuotoliu, iš kitų vietų. Tai pagrindinė mūsų buveinė, dėl kurios kalbėjome ir su Krašto apsaugos ministerija, ir su gynybos pajėgomis, tai yra Kaunas. Čia viskas taip įrengta, kad gali transliuoti ir radijas, ir televizija, net jeigu esant kažkokiems, nežinau, raketų antplūdžiams ar panašiai. Tik tiek, kad dar bus požeminis bunkeris, į kur galėtų veikla persikelti iš paties pastato - būtų galima kraustytis į požemį ir ten tęsti savo veiklą. Nes mes pagal Visuomenės informavimo įstatymą turime tą veiklą užtikrinti. Negalime nei radijo, nei televizijos netransliuoti".
Pinigai
Pernai LRT biudžetą sudarė 63,36 mln. Eur. Iš jų laidų turiniui buvo skirta 37,40 mln. Eur (59 proc.), personalui - 20,85 mln. Eur (32,9 proc.), administravimui - 3,30 mln. Eur (5,2 proc.), rinkodarai - 1,63 mln. Eur (2,6 proc.), o paramai - 0,18 mln. Eur (0,3 proc). Vienam gyventojui LRT išlaikymas kainuoja 1,85 Eur. O tai esą 1,8 karto mažiau nei iš vieno mokesčių mokėtojo vidutiniškai gauna visi Europos visuomeniniai transliuotojai.
