1 nuotr.Mažieji valdančiosios daugumos partneriai pritaria koalicijoje dominuojančių socialdemokratų siūlymui naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Pasak jų, Vito Karčiausko pirmininkaujamoje iš ekspertų sudarytoje komisijoje esama per daug ideologijos.
„Dabar yra ideologinė politika, yra nelabai suprantamų argumentų, nėra ekspertinio vertinimo, yra emocija“, – žurnalistams Seime sakė parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pasak Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderio, atsakomybę už šiai komisijai pavestus sprendimus galėtų prisiimti ir pačios savivaldybės.
„Jei teisinis reguliavimas keistųsi, tai, manau, būtų racionaliau, kad savivaldos tarybos galėtų suburti ekspertų komisija. Galiausiai ekspertines išvadas ir užsakinėti galima“, – sakė politikas.
„Bet pats procesas, kuris buvo pradėtas su komisijos atsiradimu, jis negali būti nutrauktas“, – pridūrė S. Skvernelis.
R. Žemaitaitis: desovietizacijos komisijos veikla – absoliutus politikavimas
Pozityviai socialdemokratų siūlymą vertina ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Tiesa, politiko teigimu, tokios komisijos apskritai Lietuvoje nereikia.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat tikina desovietizaicijos komisijos darbe įžvelgiantis akivaizdų politikavimą. Todėl politikas pabrėžia vienareikšmiškai pritariantis grupės socialdemokratų frakcijos narių siūlymui šią komisiją naikinti.
„Nei ta komisija reikalinga, nei nieko. Akivaizdus, konkretus politikavimas“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis.
„Jeigu desovietizacijos komisija yra – tai griaukime Žaliąjį tiltą, griaukime pedagoginį... Iki kokio lygio mes prieisime, pusę Lietuvos taip išdaužysime, išgriausime. Tai viskam yra ribos“, – pasipiktinimo komisijos veikla neslėpė R. Žemaitaitis.
ELTA primena, kad penktadienį grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
ELTA primena, kad desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.
