Visą kadenciją prasėdėjęs konservatorių frakcijoje Seime, Matas Maldeikis pagaliau sulaukė nušvitimo ir panoro tapti partijos nariu.
Ne be reikalo partijos simbolis yra kregždutė. Kaip viena kregždė - dar ne pavasaris, taip viena kadencija - dar ne konservatorius.
Reikėjo antrą kartą eiti į rinkimus ir antrą kartą užsitikrinti seimūno mandatą, kad Maldeikis subrestų oficialiai tapti konservatoriumi.
Jis pats sako, jog reikėjo laiko, nes sprendimas - labai atsakingas.
Išties, o kas, jei nebūtų antrą kartą užsitikrinęs mandato? Kam tada ta narystė partijoje, tik gyvenimo aprašymą gadintų.
Prieš rinkimus Maldeikis apie narystę viešai dar nekalbėjo, kad „neatrodytų kaip pigi reklaminė akcija".
Galima pagalvoti, kad daugumai rinkėjų bent kiek rūpi, ar politikas oficialiai yra partijos narys, ar tik sėdi frakcijoje ir apsimeta nesantis konservatoriumi.
Aišku, tiksliau būtų sakyti, kad Lietuvoje konservatoriais tik apsimeta visi, prisistatantys šios partijos nariais.
Konservatizmu ten jau seniai beveik nekvepia, tad jokio skirtumo, ar politikas turi partijos bilietą.
Maldeikio noras jį gauti vis tiek lieka „pigia reklamine akcija".