Nausėda: kontrabandiniai balionai yra tik potekstė hibridinei atakai prieš Lietuvą

„Vadinu tai hibridine ataka, pasinaudojant oro balionais. Oro balionai nėra apie kontrabandą, kontrabanda yra tik potekstė arba priemonė hibridinei atakai prieš Lietuvą“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.

„Turime labai daug įrodymų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių, kad tai yra sąmoningas veiksmas, siekiant destabilizuoti Lietuvos situaciją“, – akcentavo jis.

Šalies vadovo teigimu, iš kontrabandos platinimo uždirba ir Aliaksandro Lukašenkos režimas. 

„Turime suprasti, kad Baltarusijoje niekas atsitiktinai nevyksta. Toleruojant valdžiai, Baltarusijoje oro balionai negali kilti į orą ir juolab tokiu masiniu mastu. Baltarusijoje net ir virtuvėje blogai kalbėdamas apie valdžią gali būti išgirstas, tai ką jau kalbėti apie tokio pobūdžio veiklą“, – tikino G. Nausėda.

„Visiškai akivaizdu, kad specialiosios institucijos, KGB dalyvauja realizuojant cigaretes gaminančių kompanijų produkciją, dalis yra oficiali produkcija, dalis skirta nelegaliai rinkai ir iš kiekvieno kontrabandinių cigarečių pakelio yra uždirbami dideli pinigai“, – pabrėžė jis.

Pasak prezidento, turimais duomenimis, Lietuvoje ketvirtadalis parduodamų cigarečių yra kontrabandinės, o iš vieno pakelio uždirbama apie 3–4 eurus. 

Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva turi imtis priemonių, siekiant sukelti spaudimą Baltarusijai. 

„Yra daug priemonių, kuriomis galime padaryti taip, kad Baltarusijos režimui skaudėtų ir manau, kad sprendimas dėl pasienio punktų uždarymo neribotam laikui yra teisingas. Šiandieninis Aliaksandro Lukašenko kreipimasis ir mėginimas atsiprašinėti yra aiškus indikatorius, kad skauda, kad į tai reaguojama“, – dėstė G. Nausėda.

„Norisi, kad skaudėtų daugiau ir kad ši kaimyninė valstybė suprastų, jog visi prieš Lietuvą nukreipti veiksmai turės atoveiksmį“, – pabrėžė jis. 

Kariuomenė yra pasirengusi numušti balionus

Šalies vadovo teigimu, prireikus Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi numušti meteorologinius oro balionus. 

„Mūsų detekcinės priemonės, mūsų pasirengimas stebėti oro erdvę yra kokybiškai kur kas geresnis todėl, kad turime įsigiję papildomų detekcinių pajėgumų. Šiandien matome tiksliai viską, kas vyksta ne tik mūsų oro erdvėje, bet ir pradedant kilti oro balionas dar Baltarusijos teritorijoje“, – dėstė G. Nausėda.

„Tikrai netoleruosime oro balionų skraidymo ir Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi numušti oro balionus, tokių priemonių taip pat turime. Taip, egzistuoja tam tikri apribojimai ir, galbūt, šiandien detaliau apie tai kalbėti nėra prasmės, nes kol kas neturime naujų oro balionų atvejų. Tačiau Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ir turi instrukcijas tai daryti“, – pabrėžė jis. 

Kova su oro balionais turi tapti visos Europos prioritetu

Tuo metu kalbėdamas apie išreikštą Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos solidarumą, G. Nausėda pabrėžė, kad kova su oro balionais jau tampa visos Europos prioritetu. Anot jo, apie šią problemą informuoti ir transatlantiniai partneriai.

„Kovojimas su oro balionų skraidymu, grėsmės mūsų aviacijos saugumui kėlimas – tai turi tapti visos Europos problema ir tai jau tampa Europos Sąjungos prioritetu. (...) Šis solidarumas yra ne tik deklaracija, tai yra ir garantija, kad naujosios Europos Komisijos iniciatyvos (...) bus skirtos Lietuvos oro erdvės saugumui stiprinti“, – kalbėdamas apie Bendrijos vadovų reakcijas akcentavo prezidentas. 

„Dirbame ir su kitais mūsų sąjungininkais. Jungtinės Amerikos Valstijos yra informuotos apie šią hibridinę ataką. Tikimės sulaukti mūsų didžiojo sąjungininko reakcijos. Taip negali būti, kad Baltarusijos režimas, nors ir deklaruoja arba vaidina, kad ketina atšildyti savo santykius su Vakarais, tuo pačiu metu stengiasi destabilizuoti kaimyninę Lietuvą“, – dėstė jis.

Nemato poreikio 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimui

Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį teigė – jei į Lietuvą ir toliau plūs kontrabandiniai balionai, neatmetama galimybė svarstyti aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį ir pradėti konsultacijas su sąjungininkais.

Savo ruožtu šalies vadovas tvirtino, jog tai – viena iš opcijų, tačiau pabrėžė manantis, kad tokiam sprendimui šiuo metu poreikio nėra.

„Yra kitų galimybių sužadinti mūsų partnerių susidomėjimą. Mano minėtieji pavyzdžiai: ES vadovų reakcija, o ir NATO valstybių reakcija. Įvyko pasitarimas NATO komitete, pristatėme visą tą situacijos, su kuria susiduriame, kompleksą“, – sakė jis.

Bendri veiksmai su latviais ir lenkais būtų efektyvesni

Prezidentas taip pat teigė, kad vykdomos konsultacijos su Latvijos ir Lenkijos vyriausybėmis dėl sienų su Baltarusija uždarymo šiose kaimyninėse valstybėse.

„Aš manau, kad šitas klausimas yra budinčiame režime, t. y., jie yra pasirengę bendradarbiauti, jeigu mes šią politiką tęsime“, – komentavo G. Nausėda.

Pasak jo, jeigu Lietuva vienintelė uždarys sieną su Baltarusija, efektyvių rezultatų nebus, kadangi sunkvežimių srautas būtų nukreiptas į kaimynines šalis.

„Turime suprasti, kad esame Šengeno erdvėje ir, jeigu vienoje vietoje uždarome punktą, tačiau dėl geografinių priežasčių sunkvežimiai gali judėti ir kirsti sieną kitose Šengeno šalyse, tai, be abejo, tokia mūsų poveikio priemonė turės mažesnį efektą negu tuo atveju, jeigu veiktume koordinuotai“, – akcentavo šalies vadovas.

Visgi, prezidentas ragino palaukti ir stebėti dabartinę situaciją. Anot jo, nesulaukus ženklų, kad Minskas būtų linkęs deeskaluoti susiklosčiusią situaciją, bus pereita prie atitinkamų veiksmų.

„Matome tam tikras reakcijas ir iš Baltarusijos. Manau, kad jie turi labai daug priemonių savo rankose, kad šita hibridinė ataka prieš Lietuvą liautųsi. Jeigu ji tęsis – na, padarysime atitinkamas išvadas, kad noro deeskaluoti situaciją nėra. Vadinasi, iš to kils tam tikros pasekmės, apie kurias čia ir kalbėjau“, – nurodė G. Nausėda.

Primename, kad praėjusią savaitę dėl iš Baltarusijos atkeliaujančių kontrabandinių oro balionų keturis kartus buvo laikinai sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste, vieną kartą – ir Kauno oro uoste. 

Incidentai, kai sutrikdyta oro uosto veikla bei uždaryti Medininkų iš Šalčininkų pasienio kontrolės punktai, fiksuoti antradienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarais.

Trečiadienį Vyriausybė ketina priimti sprendimus dėl paskutinių dviejų – Medininkų ir Šalčininkų – pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymo. Iki tol siena su Baltarusija liks uždaryta. Tokį sprendimą priėmė pirmadienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija.

Taip pat nutarta, jog kariuomenė pradės taikyti atitinkamas kinetines priemones, siekiant nuleisti į šalį įskrendančius balionus. 

Savo ruožtu policijos ir pasieniečiai aktyviau bendradarbiaus, siekiant pažaboti kontrabandininkus.