Ne visi seimūnai palaiko sankcijas

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Seimui pateikė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas.

„Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra pratęsti ribojamųjų priemonių naudojimą dar metams ir su tuo yra susiję du mano teikiami straipsniai, kurie sako, kad įstatymas galioja dar metus - iki 2026 m. gegužės 2 d. Pačių priemonių, kurios yra išvardintos, Lietuvos Vyriausybė nesiūlo keisti - siūlo palikti tas pačias. Jos yra efektyvios, jos yra taikomos ir manome, kad priežastys, kodėl jas reikia taikyti, per šiuo metus neišnyko. Tai yra, Rusija tęsia savo agresiją prieš Ukrainą, toliau vykdo karo nusikaltimus, toliau bombarduoja miestus, toliau grobia žmones, vaikus, nepaleidžia karo belaisvių, ir dėl to tikrai neturėtume peržiūrėti nei Europos Sąjungos lygmeniu savo sankcijų politikos, nei ribojamąsias priemones kaip nors apriboti", - parlamentarams kalbėjo ministras.

Vienas iš keturių prieš pataisas balsavusių parlamentarų (prieš taip pat balsavo Valius Ąžuolas, Robertas Puchovičius bei Ignas Vėgėlė) Rimas Jonas Jankūnas suabejojo, ar nėra gana priemonių, kurios taikomos Europos Sąjungos mastu.

„Kartais nacionalinės priemonės sukelia netgi grėsmę pačiai Lietuvai arba naudą Rusijai. Aš prisimenu du atvejus, kai asmeniškai man baisiausia buvo dėl Rusijos agresijos pavojaus prieš Lietuvą būtent po priemonių dėl Kaliningrado tranzito, ir taip pat puikiai prisimenu duomenis, kurie rodo, kad „Uralkali" pajamos po nacionalinių priemonių dėl Baltarusijos trąšų padidėjo beveik dvigubai - nuo 2,5 iki 4,5 mlrd. dolerių", - kalbėjo parlamentaras.

„Dėl Kaliningrado tranzito, tai buvo Europos Sąjungos sankcijų klausimas. Ribojamosios priemonės papildo tai, ką mes matome nacionalinio saugumo prasme prasminga riboti. Europos Sąjunga neapima tokių dalykų, kaip papildomi patikrinimai prie sienos, galimybės gauti vizas atskirais atvejais, kaip jos yra išduodamos, leidimai gyventi Lietuvoje, - tai yra mūsų nacionaliniai reikalai.

Tačiau jūsų paliesta tema yra tikrai svarbi, nes už ką pasisakome? Už tai, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų tokias pačias ribojamąsias priemones kaip Lietuva; turėtų teisinį mechanizmą turėti nacionalines ribojamąsias priemones, nes matome, kad tai yra reikalinga. Dabar jas turi Baltijos šalys, Lenkija, Čekija. Tai turėtų būti ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Dėl to, kad ne viską galima spręsti ir neturime spręsti tik per Europos Sąjungą", - tikino K.Budrys.

V.Ąžuolas įsitikinęs, kad tai yra Lietuvos kova su vėjo malūnais.

„Jeigu gretima šalis papildomų ribojimų netaiko, Lietuva taiko, tai visas tranzitas važiuoja per ten. Po šitų ribojimų buvo sužlugdytas Amerikos automobilių tranzitas per Klaipėdos uostą. Po šitų ribojimų tranzitas važiuoja per Latviją ir per Lenkiją. Kiek mes galime kenkti savo šaliai? Aš nežinau, ar tikslas turi būti kenkti. Žiūrime į Amerikos pavyzdį. Ji net panaikino ribojimų grupę. Ji eina kitu keliu, o mes vis tiek, kaip tas arklys uždengtomis akimis, toliau einame tiesiai, kaip mums liepia. Gal nustokime tai daryti ir pagalvokime apie Lietuvą? Mums nereikia išskirtinių ribojimų, jeigu to netaiko Europos Sąjunga, ypač jeigu netaiko Latvija. Kiek mes galime tai daryti? Kada jūs atnešite tų ribojimų atšaukimą?" - piktinosi V.Ąžuolas.

„Jeigu atsiverstumėte įstatymą, kurį mes siūlome pratęsti dar metams, nieko ten nėra, ką jūs įvardinote. Ten yra kitos ribojamosios priemonės, susijusios su patekimu į Lietuvos Respubliką. Tai nėra susiję su mūsų prekyba su Jungtinėmis Valstijomis, su uostu ar su kitais dalykais. Yra kalbama apie dviejų valstybių piliečių buvimo Lietuvoje apribojimus ir apie galimybes atvykti į Lietuvą ar išvykti. Tie klausimai, kuriuos jūs įvardinote, yra sprendžiami taikant Europos Sąjungos sankcijas", - atkirto ministras.