1 nuotr.Prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Deivido Matulionio teigimu, NATO žvalgyba neturi indikacijų, kad rugsėjį prie Lietuvos pasienio planuojamos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui.
Visgi, pasak jo, Aljansas įdėmiai stebi situaciją ir vertina įvairius indikatorius.
„NATO žvalgyba neturi jokių indikatorių, kad „Zapad“ pratybos bus plataus masto pratybos, kurios gali kelti grėsmę. Pagal mūsų turimą informaciją, jos bus riboto masto ir tiek mūsų kariuomenė, tiek sąjungininkai, organizuodami pratybas Baltijos regione parodys pakankamai aiškią valią užtikrinti atgrasymą ir mūsų teritorijos gynybą“, – antradienį teigė D. Matulionis.
„Dramatizuoti nereikia, bet situacija įdėmiai stebima, NATO žvalgyba vertina. Bus stebimi indikatoriai, matysime rugsėjo mėnesį. Nežinau, iš kur ta informacija, kad kažkas yra planuojama. Kol kas neatrodo, kad būtų rimta grėsmė“, – pabrėžė jis.
Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį.
Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos.
Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
