Parlamentarai nesutaria dėl desovietizacijos komisijos likimo: čia nėra galutinis sprendimas

„Užregistravus šį įstatymo projektą, tikrai bus diskusijos. Čia nėra dar galutinis sprendimas, kaip tai atrodys. Gal mes atrasime daug geresnių būdų, kaip galėtume paskatinti šių klausimų sprendimą. Grįžkime prie diskusijų“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė K. Vilkauskas.

„Šiuo itin sudėtingu laikotarpiu reikia didinti mūsų piliečių atsparumą. (...) Istorinės atminties ženklai turėtų būti palikti. Aišku, išskyrus Lenino ar Brežnevo paminklus, tačiau kūrėjų paminklai turėtų, mano nuomone, turėti galimybę išlikti. Mes turime jaunimui, vaikams parodyti, kokia buvo istorija“, – dėstė parlamentaras, pridurdamas, kad sprendimus šiais klausimais turėtų priimti savivaldybės.

P. Kuzmickienė: norime problemas slėpti po kilimu

Savo ruožtu konservatorė P. Kuzmickienė svarsto, jog socialdemokratų siūlomo sprendimo efektyvumui gali sutrukdyti 2027 m. vyksiantys savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Be to, parlamentarės vertinimu, tokie siūlymai tėra problemų „slėpimas po kilimu“.

„Savivaldai priimti tą sprendimą – sudėtinga. Žiūrint į ateinančius rinkimus, nebeįmanoma apie tai kalbėti. Merai sako, kad tai – sunkus dialogas, jeigu nėra įstatymo, kai kurie nemato prasmės eiti to pokalbio keliu“, – laidoje kalbėjo P. Kuzmickienė.

„Aš girdžiu tiesmuką sakymą – stabdykime dekomunizavimą. (...) Mes norime problemas paslėpti po kilimu. Tai nėra sprendimas ir tai nėra kelias, tai tik dar vienas atidėjimas į žaizdos gijimą, o tos žaizdos gydymo labai reikia. Kas gali mus suvienyti – tai istorinio teisingumo troškulys“, – akcentavo ji.

Visgi, reaguodamas į tokius nuogąstavimus, K. Vilkauskas patikino, kad, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, desovietizacijos procesas Lietuvoje stabdomas nebus.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją.

Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC), tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. 

Savo ruožtu konservatorė P. Kuzmickienė anksčiau teigė, kad šias socdemų sprendimas pataisas registruoti Gedulo ir vilties dienos išvakarėse – ciniškas. Tokią iniciatyvą smerkė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.

Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d. 

Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC, jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.