Paskirtoji ministrė palaikytų amnestijos pritaikymą nuteistiesiems „čekiukų“ bylose

Apie tai R. Tamašunienė kalbėjo penktadienį, susitikimo su Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais, metu. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė pažymėjo nepritarianti įstatymų pataisoms, kurios palankios į „čekiukų“ skandalus patekusiems politikams. 

„Aš vis dėlto manyčiau ir seniau maniau, kad tos pataisos, kurios buvo patobulintos Teisės ir teisėtvarkos komitete, (...) jų negali būti, nes visi nubausti ir turintys baudžiamąją atsakomybę galėtų išvengti tos bausmės, toks įstatymas neturėtų atsirasti“, – dėstė R. Tamašunienė.

Vis dėlto ji neslėpė mananti, kad Seimas galėtų sureaguoti į daugiau nei 100 savivaldybių tarybų narių kreipimasi į parlamentarus dėl galimai netinkamo įstatymų taikymo „čekiukų“ istorijose ir priimti sprendimą dėl amnestijos.

„Kalbant apie tarybos narius ir jų kreipimąsi, kuris pasirodė neseniai, tai vis dėlto aš galvoju, kad, jeigu Seimas in corpore – ir opozicija, ir dauguma – nuspręstume dėl amnestijos, tai tikrai būtų teisingas sprendimas“, – kalbėjo paskirtoji teisingumo ministrė.

Asmnestija yra dalinis arba visiškas asmens atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės. Kaip numatoma Baudžiamajame kodekse, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu.

R. Tamašunienė, kalbėdama apie „čekiukų“ skandalus, tvirtino, kad tai yra kompleksinė problema. Politikė teigė esanti nustebusi, jog galimo lėšų savinimosi nebuvo pastebėjusi Valstybės kontrolė.

„Kalbant apie „čekiukų“ visą istoriją, tai (...) aš nemanau, kad visi Lietuvoje tarybų nariai, aktyvūs žmonės, atstovaujantys savo kraštui žmonės sugalvojo sukčiauti visose savivaldybėse. Tai vis dėlto yra kompleksinė problema. Labai keista, kaip ji nepateko į Valstybės kontrolės akiratį, kadangi visos tarybos nusimatė lėšas kompensuoti už tarybos narių patirtas išlaidas. Jiems buvo pasakyta, kad tai lėšos tavo veiklai ir nepareikalauta atsiskaitymo tokio, koks, pavyzdžiui, yra pas mus, Seime“, – svarstė paskirtoji teisingumo ministrė.

104 tarybų nariai kreipėsi į prezidentą ir Seimą

104 Lietuvos savivaldybių tarybų nariai iš įvairių šalies vietovių kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimo narius, keldami klausimus dėl galimai netinkamo baudžiamosios teisės normų taikymo jų atžvilgiu jau dvejus metus besitęsiančiame „čekiukų“ skandale.

„Visi prieš įstatymą yra lygūs, tačiau prokuratūra selektyviai pasirenka asmenų grupes ir tarybų nariai traukiami skirtingon atsakomybėn. Tai nėra normalu – negali būti už tą patį vienam baudžiamoji atsakomybė, kiti traukiami civiline tvarka. Pagal Konstituciją visi prieš įstatymą turi būti lygūs, tai turi būti išlaikyta“, – Eltai sakė minėtų tarybų nariams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas. 

Kreipimesi į šalies vadovą ir Seimo narius keliami klausimai, pavyzdžiui, kodėl nebuvo įvertintos teisinės aplinkybės, kad tuo laikotarpiu nebuvo konkrečios teisės normos, kurią būtų pažeidę tarybos nariai, kodėl masiškai keliamos baudžiamosios bylos, nesant aiškaus teisinio pagrindo, kodėl prokuratūra selektyviai renkasi tik 2019–2023 m. kadencijoje dirbusius tarybos narius, o už tuos pačius nusižengimus taiko vieniems baudžiamąjį persekiojimą, kitiems – civilinį, o tretiems – susitaikymo su valstybe mechanizmą.

„Kodėl nuo 1995  m. galiojęs kompensavimo mechanizmo reguliavimas neužkliuvo nei vienai Valstybės lėšų panaudojimą kontroliuojančiai institucijai? Kodėl visos viešųjų finansų panaudojimą kontroliuojančios tarnybos 30 metų teikė ataskaitas, kuriose nebuvo nustatyti pažeidimai?“, – rašoma kreipimesi. 

Savivaldybių tarybų nariai norėtų, kad jų bylos baigtųsi kaip Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus –  jog jos būtų nutrauktos.

Į teisėsaugos akiratį pateko šimtai tarybų narių

Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau skelbė, kad atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamo lėšų panaudojimo 36-iose savivaldybėse.

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, tirami apie 600 savivaldybių tarybų narių veiksmai. Anot jos, „čekiukų“ istorijose ginant viešąjį interesą, daugiau nei 1 mln. eurų nepagrįstai pasisavintų lėšų jau yra atlyginta.

Prokuratūra sako, kad per tyrimą nustačius apgaulės atvejus, tarybų nariai traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kitais atvejais pinigai išieškomi civilinio proceso tvarka.

Tarybų nariai savivaldybėms neretai teikdavo giminaičių, svetimų žmonių kuro čekius ir paskui gaudavo išmokas už juos kaip už tarybos nario veiklą. Yra nustatyta atvejų, kai kvitai buvo renkami iš šiukšlių dėžių ar pasiimami svetimi, palikti tiesiog prie degalinių kasų.

Kai kurios savivaldybės buvo nustačiusios tvarką, kad išmokoms gauti turi būti pateikti vardiniai tarybų narių kvitai. Tačiau buvo atvejų, kai politikai susitardavo su degalinių darbuotojais, kurie svetimus kvitus žymėdavo kaip tarybų narių.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.