1 nuotr.Šią savaitę daugiausiai teisėsaugos ir kitų tarnybų dėmesio sulaukė Pasvalio rajone į smegduobę krentantis namas, eismo įvykiuose žuvę motociklininkai. Taip pat rezonansą sukėlė toliau siautėjantys sukčiai bei pranešimai, apie pro langą iškritusius mažamečius.
Pasvalyje atsivėrus smegduobei, žmonėms teko palikti apgadintus namus
Antradienio naktį pranešta, kad Pasvalyje, Kęstučio gatvėje, privačiame sklype atsivėrė smegduobė, dėl kurios ėmė sėsti ten esančio namo pamatai, įlinko namo konstrukcijos, įtrūko sienos ir lubos.
Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai ir kitų tarnybų atstovai atjungė į namą tiekiamą elektrą. Name gyvenantys sutuoktiniai dėl sukeltos avarinės situacijos paliko namus, jiems teko išsikelti gyventi pas gimines.
Lietuvos geologijos tarnyba skelbė, kad šiame sklype deformacijų buvo ir anksčiau: 2023 m. sausį 1,7 m skersmens ir 1,5 m gylio šulinio formos smegduobė atsirado kieme, gėlyno vietoje, tada įtrūko namo sienos, po grindimis susidarė panašaus dydžio smegduobė.
2023 m. per balandį ir gegužę buvo atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, kurių metu nustatyta, kad pastatas pastatytas ant užpiltos ir užlygintos duobės (senos karstinės įgriuvos arba iškasos moliui), o deformacijų priežastis – paviršiuje ir gelmėse vykstantys sufoziniai karstiniai procesai. Taip pat paaiškėjo, kad statybų metu neatsižvelgta į šias išvadas.
Anot tarnybų, Pasvalyje atsivėrusi smegduobė per kelias prasiplėtė ir dar labiau apgadino namą.
Dėl atsivėrusios smegduobės mieste paskelbtas ekstremalus įvykis.
Kaip Eltai pasakojo Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, kitą savaitę į miestą įvertinti situacijos atvyks geologai. Anot jo, šiuo metu nutarta smegduobę užpilti moliu. Tiesa, savivaldybės vadovo manymu, išgelbėti gyvenamojo namo, panašu, nepavyks.
„Šiuo metu smegduobė yra užpilta moliu. Kaip toliau vystysis situacija – ar ten grius gilyn, ar ne – neaišku. Pirmadienį atvyks geologai, kurie mums daugiau patarimų duos. Reikėtų ekspertų išvados, nors plika akimi matosi, kad namą, ko gero, teks griauti“, – aiškino G. Gegužinskas.
Pasak savivaldybės vadovo, kadangi nebėra karstinių reiškinių šalinimo fondo, tikėtina, kad smegduobės likvidavimo darbams ir šeimos, kurios namai buvo apgadinti, paramai bus pasitelkiamas mero rezervo fondas bei ketinama kreiptis pagalbos į Vyriausybę.
„Kitą savaitę svarstysime, ką galime iš mero rezervo fondo skirti. Be tarybos leidimo turiu teisę skirti iki 10 tūkstančių eurų dydžio paramą. Aišku, kreipsimės į Vyriausybę, nes įvykis iš šono gali atrodyti kaip draudiminis, bet draudimas nuo smegduobių poveikio gyvenamosios patalpoms nedraudžia. (…) Taigi, kreipsimės į Vyriausybę, nes tai yra stichinis reiškinys. Jei yra rezervo fondas Vyriausybėje, tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, potvyniai Žemaitijoje, tikimės, kad žmogui bus išmokėta parama“, – dėstė G. Gegužinskas.
Meras priminė, kad 1999 m. birželį Vyriausybė yra skyrusi finansinę pagalbą, kai Pasvalyje buvo atsivėrusi smegduobė, apgadinusi kelis pastatus.
Šiuo atveju, pasak G. Gegužinsko, smegduobė apgadino ne tik privatų namą, bet ir gatvę, dalį jos infrastruktūros.
