LRT skelbiasi, kad girdi. Deja, negirdi

Tačiau susisiekti su bent vienu jo žurnalistu beveik neįmanoma, nes neskelbiami ne tik jų mobiliųjų, bet stacionariųjų telefonų numeriai - tik elektroninių paštų adresai.

Jų pagalba, pasak „Vakaro žinių" skaitytojų, net ir per mėnesį atsakymo gali nesulaukti. Juolab kad ne visi vyresnio amžiaus žmonės, norintys išdėstyti savo problemas, turi galimybę arba sugeba tokiu būdu bendrauti.

Užsisiuvo burną

Apie 9 tūkst. eurų algos, arba daugiau, nei bet koks ministras ar premjeras, per mėnesį gaunanti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė „Vakaro žinių" skaitytojams nenorėjo atsakyti, kodėl nacionalinis transliuotojas, gaunantis tokią žvėrišką valstybės biudžeto dalį, yra visiškai uždaras kanalas.

„Su jūsų leidiniu nebendrauju", - taip „Vakaro žinioms" į klausimą apie LRT tariamą „girdimumą" teatsakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Beje, iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos LRT vadovai pernai dar kartą pasididino savo algas: aštuonių vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų pareiginei algai pernai LRT išmokėjo daugiau kaip 781 tūkst. eurų - 88 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais, rodo viešosios įstaigos finansinė ataskaita.

Vidutinė vieno LRT vadovo pareiginė alga pernai sudarė 8,13 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Kas mėnesį jie gavo vidutiniškai 900 eurų daugiau nei 2023 m. ir 1513 eurų daugiau nei 2022 m.

Be to, pernai LRT vadovams buvo išmokėta virš 45 tūkst. eurų priedų, priemokų ir premijų. Dar 32 tūkst. eurų jų darbo užmokesčio sąnaudų ataskaitoje įvardijama kaip „kita".

M.Garbačiauskaitė-Budrienė pernai per visus metus gavo per 105 tūkst. eurų algos (neatskaičius mokesčių), arba beveik 9 tūkst. eurų per mėnesį, jos pavaduotojas Gytis Oganauskas - 92,6 tūkst. eurų algos, 1,4 tūkst. eurų priedų bei 3,9 tūkst. eurų premijų.

Departamentų/tarnybų vadovai, kurių iš viso buvo 6, bendrai gavo per 581 tūkst. eurų algos, o su priedais, premijomis bei kitomis išmokomis - beveik 617 tūkst. eurų.

LRT sąnaudos auga kaip ant mielių. Jei 2020 m. išleista 47,5 mln. eurų, tai po to išlaidos sparčiai didėjo kasmet: 54 mln. eurų, 57 mln. eurų, 63 mln. eurų ir 73 mln. eurų pernai.

Lyginant su 2023 m., pernai sąnaudos didėjo viskam, išskyrus telekomunikacijų paslaugas (2023 m. buvo 332 tūkst. eurų, pernai - 233 tūkst. eurų arba maždaug 99 tūkst. eurų mažiau).

Labiausiai ūgtelėjo darbo užmokestis su „Sodros" mokesčiais (nuo 20,8 mln. eurų iki 25 mln. eurų), brango programų kūrimo sąnaudos (nuo 5,9 mln. eurų iki 7,1 mln. eurų).

Neslepia nuostabos

Buvęs LRT tarybos narys Artūras RAČAS „Vakaro žinioms" sakė net nežinojęs, kad LRT darbuotojų telefonų numeriai yra slepiami. Anot jo, bent jau darbo metu net ir asmeniniai numeriai, jei neturi tarnybinių, turi būti vieši (nors jis abejoja, ar už tokią sumą išlaikomas transliuotojas neturi galimybės nupirkti ir tarnybinių telefonų), o po darbo valandų, aišku, kiekvienas turėtų turėti teisę pailsėti ir telefonus išsijungti, išskyrus budinčius žurnalistus.

„Kiek esu dirbęs normaliose redakcijose, žurnalistų kontaktai būdavo skelbiami. Niekada nebūdavo problemų su jais susisiekti. Aišku, darbo valandomis. Tam žurnalistai ir yra reikalingi, kad išklausytų svarbią žmogui žinią. Net nėra apie ką diskutuoti.

LRT kalba apie skaidrumą, tai visų pirma nuo savęs reikia jų žurnalistams pradėti. Man keista ir nepaaiškinama, kodėl žurnalistų kontaktai slepiami", - svarstė A.Račas.

Jokios kontrolės

Žurnalistas pripažino, kad televizijų beveik nežiūri, todėl negali vertinti, ar LRT pastaruoju metu, kai gauna daug didesnį finansavimą, pasikeitė į gerąją pusę.

„Tačiau man labai keista, kad LRT taryba yra visiškai nematoma. O juk ji turi formuoti visą nacionalinio transliuotojo politiką, programą. Kažkada LRT tinklalapyje bandžiau ieškoti informacijos apie tarybos susitikimus, bet nieko neradau. Tai - neramina, nes panašu, kad, kaip Audriaus Siaurusevičiaus laikais, taip ir dabar viskas yra ne tarybos, o LRT vadovės rankose.

Seimas ne kartą kartą siūlė keisti tarybos formavimo tvarką, ir aš tą esu siūlęs, tačiau tie siūlymai tuo ir baigėsi. Įdomu, kad, kai Seime kilo iniciatyva atlikti LRT auditą, LRT iškart pareiškė, kad tai būtų kišimasis į nacionalinio transliuotojo veiklą. Tai - nesuvokiama, nes LRT yra išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais. Auditai atliekami visose mokesčių mokėtojų išlaikomose įstaigose. Nelabai suprantu, ką bendro turi finansų panaudojimo patikrinimas su žurnalistų nepriklausomumu. Per auditą niekas juk nežiūri, apie ką žurnalistas rašo, tik žiūri, kaip pinigai naudojami", - stebėjosi A.Račas.

Jis akcentavo, kad LRT taryba visiškai nekreipia dėmesio, jog LRT eteryje kalba tos pačios „galvos" - „neteisingai" mąstantys ten nekviečiami. Arba pakviečiamas vienas prieš kelis, kad būtų „suvalgytas".

„Tačiau reikėtų platesnės diskusijos, kas turėtų spręsti, kas žurnalistams nurodytų, kaip elgtis. Bet, aišku, pasigendu LRT eteryje nuomonių įvairovės. Įstatymas sako, kad nacionaliniame eteryje turi būti atstovaujamos visos nuomonės. Tačiau... Ne idealiame pasaulyje gyvename. Nėra kontrolės nei iš LRT tarybos, nei iš parlamento", - reziumavo A.Račas.

Komentuoja ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras, eksparlamentaras Povilas GYLYS:

„Atvirai pasakius, neturiu jokios asmeninės patirties bendravime su LRT, todėl nežinau, ar ji nurodo žurnalistų kontaktus, nes LRT blokuoja mane (nes „neteisingai" mąstau), aš blokuoju LRT. Į nacionalinį transliuotoją visiškai nekreipiu dėmesio, išskyrus atvejus, kai rodo krepšinį. Arba kai noriu pažiūrėti, kiek per „Panoramą" skiriama dėmesio KGB buvusių bendradarbių paviešinimui.

Tačiau pasakyčiau, kad yra platesnė problema. Per „kovido" pandemiją daug kas viešajame sektoriuje suprato, kaip yra patogu nutraukti ryšius, jog būtumei nepasiekiamas. Ir taip yra iki šiol. Mano namiškiai, kol kam nors prisiskambina, išleidžia 6 ar 7 eurus. Atrodo, kad telekomunikacijų bendrovės susitarusios su mūsų valdininkija, jog ji nekeltų ragelių - tik užleistų muziką. Aišku, nukrypau į šoną, tačiau problema aiški: prasimušti iki ko nors valdiškose įstaigose yra sunku. Net ir iki LRT, kuriai kasmet išleidžiame apie 80 mln. eurų", - konstatavo P.Gylys.

Profesoriaus teigimu, tenka apgailestauti, kad mūsų išlaikomas nacionalinis transliuotojas nesilaiko savo misijos ir netgi dažnai skleidžia ne informaciją, o dezinformaciją.

„LRT jau seniai nevykdo savo misijos. Pabrėšiu: LRT mokame po maždaug 80 mln. eurų per metus, o Valstybės saugumo departamentui, kiek pamenu, vos kiek per 50 mln. eurų. Tai palaukite. Kuri įstaiga yra svarbesnė? Ar ta, kuri turi rūpintis nacionaliniu saugumu, ar ta, kuri rūpinasi „dvaro" interesais? Ir dar JAV yra skyrusi pinigų LRT iš tų lėšų, kuriomis norima neutralizuoti nacionalinius transliuotojus: tiems, kurie nebuvo liberalai bei globalistai. Kitaip tariant, pinigai skirti „proto apdorojimui". Drąsiai sakau: kai tokie pinigai išleidžiami ne misijai vykdyti, tai jau yra korupcija", - akcentavo ekonomistas.

Jis dar kartą pakartojo, kad į LRT eterį kviečiami tik tie pašnekovai, kurie kalba „kaip reikia".

„Pavyzdžiui, iš politologų dažniausiai išgirsime Mykolo Romerio lektorę Rimą Urbonaitę. Bet kuo stebėtis? Šališka žiniasklaida, todėl kviečiasi ją. Kiti nekviečiami, mat ne taip pakalbės. Nekviečiami, nes nepriklauso „baltajam sąrašui" (aš priklausau „juodajam"). Net Andrius Tapinas yra pripažinęs, kad tokie sąrašai yra. Tačiau tai yra milžiniška žala visuomenei, nes jai formuojama tik viena nuomonė", - teigė P.Gylys.